Ignas Vėgėlė
3 d. ·
Jau 33-čią kartą prisimename rytą po tos šaltos nakties kai sužinojome gniuždančią savo pergalės kainą.
Nepaisydami pavojaus gyvybei žmonės stovėjo ir nesitraukė skambant Eurikos Masytės „Laisvei“. Ši daina buvo ir yra kovojančiųjų už Lietuvą himnas, skambantis ir gatvėse, ir sielų tyloje.
Dainavome uždaryk mane, Tėvyne, savyje, o ar neįvyko atvirkščiai? Ar neuždarėm savyje Tėvynės?
1991 metų sausio 13-oji buvo ne tik išbandymo ir pasiaukojimo naktis. Tai buvo mums dovanota šviesos valanda, dvasinė aukštuma, kurią patirti leidžiama ne kiekvienai Tautai. Atėjo metas sugrįžti visiems į tą tikrumo ir meilės Tėvynei aukštumą, kuri niekur nedingo ir yra gyva.
Justinas Marcinkevičius kalboje, atsisveikinant su sausio 13-sios aukomis, sakė:
"Mes stiprūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka – jo rankoje. Šitoje visą Lietuvą apkabinusioje rankų grandinėje amžinai jausime ir jų, žuvusiųjų, rankas, jie stovės kartu su mumis, kaip tą sausio 13-osios naktį prieš tankus ir automatus, prieš tamsą ir smurtą, prieš begėdišką melą ir šmeižtą. "
Amžina šlovė kritusiems už Lietuvą. Tikiu, kad mes dar galime susikibti rankomis ir sukurti tokią Lietuvą, apie kurią jie tą naktį svajojo. Augančią Lietuvą. Tikiu, kad galime vardan savo Tėvynės, vardan mūsų vaikų ateities vėl būti stiprūs.
Kartu mes galim daug. Atėjo metas.

Vagių valstybėje ir Seimo rūmai?

Negi į seimą išrinktas Kernagis neturi ką ten veikti, kad užsiima vaiko priežiūra.

Juk tokie nesupranta ka išvis ten veikia tik musu pinigus naudoja ir tiek

renka į seimą

Vargšai parlamentarai gerai kad galo negavot o kad kiekvieną dieną yra skriaudžiama tauta tai to nemato o iš šių dviejų seimūnų naudos kaip iš ožio pieno