Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Gyventojai piktinasi – keliai nusėti greičio matuokliais. Jų pilna net ir ten, kur jokių avarijų nekyla:
„Per daug. Aš kas dieną važinėju po visą Lietuvą, tai kiekvienas kaimas, kas 10 kilometrų, iš tiesų, per daug.“
„Vienas kažkur vienkiemis yra, ar ten pradžia kaimo, ten tuščia, nieko nebėra tam kaime. Matuoklį tai pastato!“
Kaltina pasipinigavimu
O kodėl taip yra? Žmonės mano, kad matuoklių keliuose pristačiusi valdžia siekia tiesiog nubausti kuo daugiau vairuotojų ir pasipinigauti jų sąskaita. Uždirba ir tie, kas juos stato ar prižiūri:
„Pinigus, milijonus gi paima už tuos matuoklius, sukiša. Perka ir perka!“
„Mano manymu, yra tokiose vietose pastatyta, kai jie ten absoliučiai nereikalingi. Absoliučiai. Nu, iš kitos pusės gaunasi pasipinigavimas.“
Greičio matuokliai užkliuvo ir parlamentarams Viktorui Fiodorovui ir Andriui Bagdonui. Jie siūlo įstatymu nustatyti, kur, kokiame kelyje ir kiek galima statyti stacionarių greičio matuoklių bei kiek vidutinio greičio matuoklių.
Pataisa numato, kad vidutinio greičio matavimo ruožas negali būti ilgesnis kaip 10 kilometrų. Taip pat, viename kelyje vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip 3, o greičio matavimo vietų – ne daugiau kaip 5.
„Pasižiūrėjus, kai kuriose vietose nulis autoįvykių yra, bet stovi greičio matuoklis. Tada kokiu tikslu jis yra pastatytas? Pasipinigauti?“ – klausė Seimo narys V. Fiodorovas.
Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad 2020–2022 m. „Via Lietuva“ 29 iš 100 valstybinės reikšmės kelių ruožų vidutinio greičio matuoklius įrengė nepagrindę jų tikslingumo. Valstybei jie kainavo beveik 1 mln. eurų.
„Kas trečias matuoklis įrengtas ne tose vietose, kur turėtų būti. O už juos „Via Lietuva“ kiekvienais metais moka šimtus tūkstančių eurų prižiūrinčiai bendrovei“, – piktinosi liberalas A. Bagdonas.
„Tai gaunasi, kad investicijos yra be reikalo ten įdedamos. Tai čia esminis projekto tikslas. Žiūrėkim, kaip suinvestuoti, kad kelias būtų saugesnis“, – siūlė V. Fiodorovas.
Siūlo numatyti kriterijus
Seimo nariai sugalvojo, kad reikia įstatymuose surašyti kriterijus, kokiame kelyje kokius matuoklius galima statyti.
„Ne „Via Lietuva“ pati nuspręs, kaip jie nori pastatyti, bet iš esmės Susisiekimo ministerija ir įstatymas numatys atvejus ir kiekius, kaip jie turi būt pastatyti mūsų keliuose“, – teigė V. Fiodorovas.
Premjeras pritaria, kad reikia reguliuoti, kur valdininkai stato greičio matuoklius ir kritikuoja ankstesnę Vyriausybę, kad ši to visai nedarė. Tačiau sako, kad įstatymo pakeitimų tam nereikia.
„Šiandien aš matau susisiekimo ministerijos stiprią politinę valią šį klausimą spręsti, todėl manau, jog įstatymo poreikis, koks jis buvo praėjusią kadenciją registruotas, yra išnykęs“, – kalbėjo Gintautas Paluckas.
Nepritariančių tokiems įstatymo pakeitimams yra daugiau. Socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad matuoklių niekas neįrenginėja bet kur. O kur reikia arba nereikia įrengti – spręsti ne Seimui.
„Akivaizdu, kad čia tikrai ne įstatymo reikalas. Sprendžia savivaldybės, sprendžia kelių priežiūros institucijos“, – dėstė J. Sabatauskas.
Tam antrina ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teigia, kad turime pasitikėti institucijomis ir valdininkais, kurie ir nusprendžia matuoklių įrengimo vietas.
„Visi vairuojantys visada nori turbūt važiuot greičiau ir tas yra suprantama. Bet, na, vis tik yra drausminamoji priemonė, kaip bebūtų“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Vis tik Seimas pritarė įstatymo projektui dėl greičio matuoklių įrengimo tvarkos reglamentavimo. Dabar projektą svarstys Seimo komitetai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
kažkas moka baudas vadinasi jie yra pažeidėjai ir privalo būti nubausti! Nes nebaudžiamumas skatina nusikaltimus. Jei visiems būtų leidžiama daryti tai ką norisi daryti , per kelias minutes valstybėj kiltų absoliutus chaosas ir anarchija!
