Pensininkų partijos organizuojamo referendumo dėl Konstitucijos pataisų iniciatyvinę grupę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) siunčia pas teisininkus.
Antradienį aktyvistai atvyko į VRK pateikti prašymą registruoti iniciatyvinę grupę, tačiau VRK, motyvuodama, jog teikiami siūlymai neatitinka reikalavimų, pasiūlė kreiptis į teisininkus. Seimo kanceliarijos teisinė pagalba piliečių iniciatyvinei grupei garantuojama ir įstatymu.
"Labai atsiprašau už brutalų išsireiškimą, bet tai tas pats, kad teisininkas eitų dantų taisyti. Yra išvada teisininkų, kad neraštingas labai jūsų prašymas", - sakė VRK narys Julius Jasaitis.
Iniciatyvinės grupės nariai piktinosi, jog esą veltui atvyko į VRK, tačiau pripažino, jog oficialiai į Seimo kanceliarijos teisininkus pagalbos nesikreipė.
Pensininkų partija siekia surengti referendumą, kuriuo siūlo leisti numatyti galimybę tautai pačiai atšaukti Seimą, mažinti parašų, reikalingų surengti referendumui, skaičių, taip pat - dalyvių skaičių.
Siūloma, kad referendumui surengti užtektų 100 tūkst. piliečių parašų, o ne 300 tūkst. kaip šiuo metu. Pensininkai taip pat siūlo numatyti galimybę referendumu paleisti Seimą. Dar vienas siūlymas - pripažinti referendumą įvykusiu, jei jame dalyvautų ne mažiau piliečių nei praėjusiuose rinkimuose, šiuo metu būtina, kad dalyvautų ne mažiau kaip pusė balso teisė turinčių piliečių.
Siūlymai mažinti parašų skaičių bei numatyti galimybę paleisti Seimą - ne nauji. Praėjusiais metais iniciatyvinė grupė rinko parašus referendumui dėl Ignalinos veiklos pratęsimo, taip pat ir Konstitucijos pataisų dėl Seimo paleidimo. Tąkart iniciatoriai surinko tik šeštadalį reikalingų referendumui parašų.
"Per devyniolika metų referendumas piliečių iniciatyva neįvyko nei vienas, tai leidžia teigti, kad tas Konstitucijos straipsnis yra neįveikiamas, ir piliečiai negali pareikšti nuomonės svarbiais valstybei klausimais", - antradienį VRK posėdyje iniciatyvas pristatė referendumą inicijuojančios Pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys.
Tiesa, nors daugelis piliečių iniciatyvų surengti referendumus žlugo, vienas - 1994 metais su siūlymu priimti įstatymą "Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos" - buvo surengtas, tačiau neįvyko, jame dalyvavus mažiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių piliečių.
Iš visų Lietuvoje surengtų referendumų įvyko keturi, jais siūlytos nuostatos priimtos - 1991 metais piliečiai pritarė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui, 1992 metais pasisakė už sovietų kariuomenės išvedimą ir priėmė Konstituciją, 2003-aisiais pasisakė už stojimą į Europos Sąjungą.
