Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) buvo pirmasis lietuvių muzikas, nesitenkinęs siaurais provinciniais interesais ir stojęs į ambicingą originaliosios kūrybos kelią. Jo menui darė įtaką nepaprastai platus interesų ratas ir gili erudicija.
Čiurlionis domėjosi literatūra, filosofija, numizmatika, grafika, astronomija, kosmografija, istorija, paleontologija, matematika, geologija, fizika, chemija, mėgo keliauti, fotografuoti ir muzikuoti. Baigęs dvi aukštąsias muzikos mokyklas – Varšuvoje ir Leipcige, Čiurlionis ryžosi tapti profesionaliu dailininku ir vis mažiau laiko skirdavo muzikai.
XX a. pradžioje Čiurlionis susidomėjo ir užsidegė lietuvybe, mokėsi kalbos, harmonizavo daug liaudies dainų, naudojo tautinius motyvus instrumentinėje muzikoje ir tapyboje, skelbė lietuviškojo meno ideologija tapusius pareiškimus. Jo kūryba stipriai pranoko tuometės lietuvių visuomenės lygmenį, todėl autoriui teko kęsti nuolatinį skurdą ir nepripažinimą.
Kaip ir jo amžininkai Europoje – austrai Gustavas Mahleris (1860–1911) ir Arnoldas Schoenbergas (1974–1951), prancūzas Claude’as Debussy (1862–1918), vokietis Richardas Straussas (1864–1949), rusai Aleksandras Skriabinas (1872–1915) ir Sergejus Rachmaninovas (1875–1943), Čiurlionis ypatingai žavėjosi simfoninio orkestro galimybėmis, atidžiai studijavo didžiųjų romantikų partitūras, mokėsi iš Piotro Čaikovskio, Hektoro Berliozo ir Richardo Strausso muzikos.
Sukūręs svarbiausius XX a. pirmosios pusės lietuvių simfoninius veikalus – poemas “Miške” (1902) ir “Jūra” (1907), Čiurlionis jų niekuomet neišgirdo. “Miške” pirmąkart nuskambėjo kompozitoriaus mirties metinių proga 1912 m., o “Jūra” – tik 1936 m., minint 25-ąsias mirties metines. Šiandien tai – patys populiariausi lietuviški simfoniniai kūriniai.
"Garsų ir blyksnių" autorius - Šarūnas Nakas, laida transliuojama šeštadienį 14.05 val. ir kartojama trečiadienį 23.00 val. per Lietuvos radijo "Klasikos" programą.
