Vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila antradienį Utenos apskrities policijos komisariatų, savivaldybių vadovams pristatė jau įsibėgėjusios policijos sistemos reformos gaires.
Pasak R. Čiupailos, reformos tikslai – valdymo resursų taupymas, darbo sąlygų gerinimas, pajėgumų racionalus sutvarkymas, pareigūno atlygio klausimų sprendimas.
„Reformos tikslai išplaukia iš suvokimo, ko šią minutę, šioje vietoje reikia konkrečiam žmogui“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras. Anot jo, visų darbų siekis, kad ten, kur reikia, policininkų turi būti daug, kur nereikia – neturi būti nė vieno.
Ministras įsitikinęs, kad policijos reforma yra pagrįsta – yra visi teisės aktai, reformos darbams gautas reikalingas finansavimas (daugiau nei 0,5 mlrd. litų) ir yra tikslus darbų planas.
Ministras pabrėžė, kad reformos sėkmę didžia dalimi lems pačių pareigūnų ir vietos valdžios požiūris į permainas, todėl prieš startuojant reformai ministras policijos laukiančius pokyčius aptaria su visų šalies apskričių viršininkais, merais ir policijos pareigūnais. Utenos apskritis yra paskutinioji šio aptarimo etapas.
„Utenos apskritis ypatinga, nes 82 proc. gyventojų patys sutiktų padėti policijos pareigūnams užtikrinti viešąją tvarką, o beveik du trečdaliai (64 proc.) gyventojų pasitiki policija“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras R. Čiupaila.
Pasak ministro, galbūt toks teigiamas gyventojų požiūris lemia ir tai, kad 73 proc. Utenos apskrities gyventojų jaučiasi saugūs savo gyvenamoje vietovėje.
Jau spalio 1 d. šalyje vietoj dabar veikiančių 59 liks tik 10 apskrityse veikiančių vyriausiųjų policijos komisariatų, kuriuose bus sukoncentruotos administravimo funkcijos, sakoma VRM pranešime spaudai. Pakeitimai taip pat leis sukurti ir įdiegti vidaus reikalų sistemos vadovaujančių pareigūnų rotacijos sistemą. Siūloma, kad policijos įstaigos vadovas galėtų vadovauti vienai įstaigai penkerius metus su galimybe kadenciją pratęsti dar penkeriems metams.
