Maskvoje dirbančiam gydytojui Borisui šios paieškos tapo tokios desperatiškos, kad jis pradėjo svarstyti apie iš pažiūros neįtikėtiną draugo pasiūlytą aukštųjų technologijų juodosios rinkos schemą.
Per „Messenger“ programėlę bendravęs su botu, jo pažįstamas elektroniniu būdu atliko rublių pervedimą ir gavo brūkšninį kodą, kurį nuskenavęs galėjo patekti į Maskvos prekybos centre esančią saugyklą.
Viduje gulėjo jo užsakytas 1 tūkst. eurų.
„Bankai užsienio valiutos arba neturi, arba, jei ir turi, parduoda ją blogu kursu“, – sakė 35 metų Borisas, prašęs nenaudoti jo pavardės dėl šios situacijos jautrumo. Vis dėlto „norint tai padaryti, reikia labai pasitikėti sistema. Aš nerizikuočiau“, – sakė jis.
Dėl Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą, ekonomika pastaruoju metu smarkiai traukiasi. Tačiau nuo invazijos pradžios Rusijos valiuta JAV dolerio atžvilgiu pabrango apie 25 proc.
Nors tai leidžia V. Putinui girtis, kad Vakarų sankcijų „blitzkriegas“ nepavyko, paprasti rusai tiesiog negali laisvai pasinaudoti valiuta. Naftos srautai ir kapitalo kontrolė iškraipė oficialų kursą, o rublis valiutos keitimo punktuose ir juodojoje rinkoje yra apie 20 proc. silpnesnis – daugeliui rusų jis primena savo sovietinį pirmtaką.
„Tai tas pats, kas 1982 m., kai bandyta parodyti, kad Sovietų Sąjunga nugalėjo Ameriką, mojuojant kam nors prieš veidą laikraščio „Izvestija“ egzemplioriumi ir sakant: „Žiūrėkite, doleris vertas tik 64 kapeikų!“ Aš sutikčiau tik jei kas nors iš tikrųjų galėtų nusipirkti dolerį už 64 kapeikas“, – sakė Maskvoje gyvenantis finansų ir bankininkystės profesorius, finansų maklerio įmonės „Otkritie“ vadovo patarėjas Sergejus Chestanovas.
Griežtos taisyklės
Pagal naujausias Rusijos centrinio banko taisykles, skolintojai gali parduoti tik tuos dolerius ir eurus, kuriuos gavo nuo balandžio 9 d.
Fiziniai asmenys gali atsiimti tvirtąją valiutą, bet tik iš sąskaitų, atidarytų iki kovo 9 d., ir ne daugiau kaip 10 tūkst. JAV dolerių (9503 eurų) ekvivalentą iki rugsėjo mėn. Grynųjų pinigų fizinio išsinešimo limitas vykstant į užsienį taip pat yra 10 tūkst. JAV dolerių.
Nelegalūs pinigų pardavėjai, veikę vėlyvuoju sovietmečiu, tarpininkai, bendradarbiaujantys su bankų darbuotojais, vilioja pirkėjus, siūlydami kursus, kurie viršija oficialiai skelbiamus valiutų keityklose.
Pasak Boriso, kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlieka pavojus išeiti su padirbtais banknotais. Galiausiai jis pasirinko tarpininką ir sumokėjo 15 proc. daugiau nei oficialus kursas, kad nupirktų 2 tūkst. JAV dolerių (1901 eurą) savo buvusiai žmonai ir vaikams. Jiems grynųjų pinigų reikėjo atostogoms Turkijoje, nes sankcijos sustabdė Rusijos išduotų kredito kortelių veikimą užsienyje.
Pirmadienį bankai pardavinėjo dolerius vidutiniškai 20 proc. brangiau nei Maskvos keitimo punktuose nurodyta rublio kaina, rodo finansų svetainių RBC ir „Banki.ru“ atlikta maždaug 70 Maskvos bankų ir keitimo punktų apklausa.
Juodosios rinkos kursai, rodomi valiutos keitimo kanaluose, esančiuose „Messenger“ programėlėje, svyravo nuo 73 iki 76 rublių, o rublio kursas Maskvoje buvo mažai pakitęs ir 14.22 val. siekė 63,35 už dolerį.
Galbūt tai toli gražu neprilygsta milžiniškam atotrūkiui tarp oficialių ir juodosios rinkos kursų tokioje šalyje, kaip Zimbabvė, tačiau šis skirtumas atspindi Rusijos ekonomikos realybę, kuri per visą posovietinę istoriją dar niekada nebuvo tokia izoliuota.
Sankcijos, dėl kurių Rusija yra atskirta nuo pasaulinės bankų sistemos, ir skubi kapitalo kontrolė šalyje stabdo importą ir didelio masto kapitalo nutekėjimą daro neįmanomu. Tuo pat metu tarptautinės sankcijos buvo kruopščiai rengtos taip, kad šalys ir toliau galėtų pirkti Rusijos naftą, dujas ir kitas žaliavas, todėl į Kremliaus iždą kiekvieną savaitę įplaukia milijardai dolerių.
Gindamas vienpusišką JAV požiūrį, valstybės sekretorius Antony Blinkenas atmetė rublio kurso kilimą balandžio pradžioje kaip „netvarų“. Nuo šio pasisakymo valiuta pabrango 30 proc., tačiau „Commerzbank AG“ atstovė Tatha Ghose su juo sutinka.
„Valiutos kursas nebeturi jokio į ateitį orientuoto komponento, nes sankcijos ir kapitalo kontrolė užkerta kelią reikšmingiems kapitalo srautams“, – pranešime rašė T. Ghose. Rublio kursą keičia „dabartinė kasdienė paklausa ir pasiūla prekiaujant tomis prekėmis, kurias vis dar įmanoma eksportuoti ir importuoti“.
Net Rusijos centrinis bankas savo naujausioje ataskaitoje pripažino, kad sankcijos iš esmės pavertė kursą blankia šalies prekybos balanso išraiška.
Europos vyriausybėms iki 2022 m. pabaigos pradėjus taikyti embargą naftai ir dujoms, M. Ghose prognozuoja, kad iki metų pabaigos rublio kursas smuks 10 proc., o iki 2023 m. pabaigos – dar 20 proc.
Be abejo, tam tikrą rublio silpnėjimą Finansų ministerija vertintų palankiai.
Pagrindinio Rusijos „Urals“ naftos mišinio kaina doleriais mažėja, o valiutos brangimas reiškia, kad vyriausybė surenka vis mažiau rublių už barelį, tai kelia grėsmę jos biudžeto pajamų tikslams.
