Sigitas STASAITIS
Šiauliuose surengta Trečioji tautinė olimpiada, šaliai kainavusi net 3,5 milijono litų. Daug kam neduoda ramybės klausimas: ar verta taškyti tiek pinigų dėl tuščių ambicijų ir... 7 atvykusių užsienio sportininkų lietuvių?! Bala nematė tų pasaulio lietuvių, jei jiems Lietuva nebeįdomi. Žymiai blogiau, kad Šiaulių valdininkai parodė turį "nuostabų" talentą neracionaliai taškyti pinigus, nemokšiškai organizuoti renginius, žlugdyti varžybas ir už tai... save apdovanoti.
Buvo iš anksto matyti, jog tautinė olimpiada iš anksto pasmerkta žlugti, nes organizatoriai absoliučiai nepasirūpino reklama. Kelios kuklios žinutės viename dienraštyje (už dyką žurnalistai gi, nepersistengia), keli kuklūs straipsneliai Šiaulių laikraščiuose, ir viskas. Tiesa, reklama transliuota ir per nacionalinę televiziją - maždaug 6-7 valandą ryto, kai šalis dar saldžiai snaudžia, į olimpiadą kartą kvietė LRT laida "Labas rytas". Šiaulių gatvėse jokios informacijos - tik milžiniška Centro sąjungos reklama. Kalbama, jog renginio reklamai pritrūko lėšų. Pritrūko tai pritrūko, tačiau save pamaloninti dovanėlėmis nepritrūko? Olimpiados darbo grupė bei direktoratas - beveik dvi dešimtys vyrų - buvo... aprengti. Nesijuokite - Šiaulių merui ir būreliui kitų olimpiados organizatorių padovanota po žalsvą kostiumėlį.
Skystas miestelėnų būrelis, apie įslaptintąjį renginį sužinojęs iš miesto laikraščio, mindžikuodamas pėsčiųjų bulvare laukė pražygiuojančios olimpiečių kolonos. Renginio organizatoriai, laikraštyje paskelbę, jog sportininkai iš "Šiaulių" viešbučio eis į miesto parką, kažkodėl užmiršo nurodyti (o gal norėjo nuslėpti?) žygio maršrutą ir eiseną pravarė šalutinėmis gatvėmis. Tomis pačiomis gatvėmis per karą panašiai varydavo žydus, nes jiems buvo draudžiama vaikščioti šaligatviais. Liūdnai mojuodami balionėliais, aplenkdami policininkų paskutinę minutę sustabdytus automobilius, sportininkai ir svečiai nukėblino į centrinį Šiaulių parką, kur įvyko iškilmingas, jei taip galima pavadinti pigų renginėlį, atidarymas.
Atidarant olimpiadą pompastikos negailėjo prezidentas V. Adamkus.
- Tautinė olimpiada sukvietė Lietuvos sūnus ir dukras iš viso pasaulio, - ta proga labai tinkančiu amerikonišku akcentu iš tribūnos paskelbė Jo Ekscelencija.
Nereikia, pone prezidente. Labai jus gerbiame, tačiau atsibuskite, netaukškite niekų. Arba Lietuva sūnų bei dukrų pasaulyje jau nebeturi, arba niekas jų nekvietė - iš užsienio atvyko... 7 sportininkai ir dar 8 delegatai! 1991 metų vasarą į pasaulio lietuvių žaidynes suvažiavo per 600 lietuvių sportininkų iš užsienio! Kur šiandien šie šimtai? Per dešimtmetį išmirė ar nutautėjo?
Dar didesnės nesąmonės pasipylė per pačią olimpiadą. Organizatoriai klaidino dviratininkus - skelbė netikslų nuvažiuotų ratų skaičių. Buvo norima nuslėpti rimtą incidentą - avarijoje buvo sudaužytas nuo lekiančių dviratininkų atsilikęs klaipėdiečių dviratininkų trenerio automobilis. Daugumos kitų sporto šakų varžybos vyko dar liūdniau. Pavyzdžiui, oficiali olimpiados programa skelbė, jog futbolo ir krepšinio rungtyse dalyvaus po keturias pajėgiausias šalies komandas. Na, pavarinėti krepšinio kamuolį atvyko Kauno ir Šiaulių rinktinės. Kitos dvi "pajėgiausios šalies komandos" (tik nesijuokite) - iš Tauragės ir Pakruojo! Ta pati patyčia ir futbolo aikštėje. Varžėsi tik Kauno, Šiaulių, Utenos ir... Šiaulių rajono "olimpinės" vienuolikės. Užsukęs į finalines futbolo varžybas "Akistatos" korespondentas suskaičiavo daugiau žaidėjų nei žiūrovų. Pastarųjų pagrindinėje tribūnoje sėdėjo apie dešimtį. Ir tai - per nemokamas varžybas!
Kažin ar nuostabu, jog į tokio "aukšto" lygio varžybas Šiauliuose žiūrovai neplūdo. Ir ne tik į futbolą ar krepšinį. Kai kurių sporto šakų organizatoriai, matyt, jautė gėdą, nes informaciją apie varžybas laiko paslaptyje. Kaip nesigėdinsi, jei, ko gero, net aborigenų olimpiada būtų masiškesnė. Štai užsukame į Lietuvos tautinės olimpiados bokso varžybas. 48 kilogramų svorio boksininkų kategorijoje kviečiamas V. Tamošiūnas iš Kalvarijos. Ne, ne kumščiuotis, o atsiimti aukso medalio. Boksuotis vaikinui paprasčiausiai nebuvo su kuo, nes jis - vienintelis dalyvis. Tas pats vaizdelis ir sunkiasvorių ringe - kaunietis K. Bitkevičius pripažintas vieninteliu dalyviu ir, žinoma, čempionu. Faktas, kad galėtumėte pamąstyti - olimpiadoje įteikti 168 aukso, o sidabro - tik 159 medaliai.
Nuostabą kėlė ir kai kurios naujos "olimpinės" sporto šakos. Pavyzdžiui, dviračių BMX... berniukų bei mergaičių varžybos. "Olimpinis" smiginis, kurio varžybų vieta ir tvarkaraštis kažkodėl buvo įslaptinti. Pasityčiota ir iš sporto karalienės lengvosios atletikos, kurios varžybose rungtyniauta tik ieties, disko metimo bei rutulio stūmimo sektoriuose. Kur lietuviai bėgikai ir šuolininkai? Išsibėgioję? Laiku neiškloti stadiono takai, todėl dalį varžybų teko perkelti į Kauną.
Eiliniam žmogui gauti informaciją apie olimpinius pasiekimus beviltiška. Pabandėme juos rasti oficialiame Šiaulių savivaldybės interneto tinklalapyje. Praėjus visai parai po olimpiados uždarymo tinklapyje netvarka - nėra pusės varžybų protokolų. Tiesa, nugalėtojų pavardes tinklalapyje dar galima perskaityti, tačiau rezultatų beveik visai nėra - matyt, gėda dėl žemo lygio. Paslaptyje laikoma net tai, jog klaipėdietis sunkiaatletis pagerino rekordą. Kokį - vienas Dievas težino.
Olimpiados uždarymas vyko ta pačia makabriška dvasia. Paprastai visų olimpiadų simbolis būna olimpinė ugnis, kuri per atidarymą iškilmingai uždegama, per uždarymą - gesinama. Atidarant šventę ugnis buvo bėgikų atnešta iš Saulės mūšio vietos ir uždegta. Olimpiados uždarymas buvo surengtas visai kitoje vietoje - Salduvės piliakalnyje, kur ugnis ir gesinta. Iš kur ji ten atsirado? Gal buvo nutiestas požeminis dujotiekis? Uždarymo šventėje vos šimtas ar du šimtai žmonių ir tai buvo pusė jų - organizatorių žmonos. Tribūnoje - Seimo pirmininkas A. Paulauskas. O kokius vėjus kalbėjo šis svarbiausias seimūnas!
- Tautinė olimpiada - geriausias būdas suburti pasaulio lietuvius!
Be abejo, geriausias. Net septynis užsienio lietuvius subūrėme...
- Olimpiados varžybų lygis buvo neblogas. Reikia, kad ir ateityje būtų kuo daugiau tokių kvapą gniaužiančių varžybų. Štai, ką tik visi matėme, kaip jojimo varžybose pagerintas 40 metų laikęsis rekordas.
Tikra teisybė. Jei olimpiadoje Šiauliuose kas kvapą ir gniaužė, tai tik apverktinai žemas varžybų lygis. O rekordas tikrai buvo pagerintas. Raitelis Z. Šarka su žirgu Sir-Saliut peršoko vieną 2,09 metro aukščio kliūtį. Žinoma, tai - labai neblogas pasiekimas, tačiau ar tai olimpinio vardo vertas rekordas? Kodėl gi mums kitoje tautinėje olimpiadoje nepagerinus "olimpinio" kramtomosios gumos spjaudymo į tolį arba melodingo bezdėjimo rekordo?
Ko gero, Trečiojoje pasaulio lietuvių olimpiadoje sutriuškintas ir dar vienas rekordas - neūkiškumo. Šiaulių valdininkai, ką tik inkštę neturį lėšų likviduoti ekologinės avarijos Šiaulių sąvartyne, gelbėti srutose paskendusio priemiesčio ežero, ramia sąžine pusketvirto milijono litų palaidojo dėl menkavertės pseudosporto olimpiados. Ne veltui mus, lietuvius, vadina mažaisiais pasipūtėliais. Neturime nei pinigų, nei pakankamai gerų sportininkų, tačiau kiek ambicijų! Sporto funkcionieriai žada po ketverių metų surengti ne tik Penktąją pasaulio lietuvių olimpiadą (gal atvyks nebe 7, o 8 užsieniečiai?), bet dar ir tokio pat "kvapą gniaužiančio" lygio Pasaulio lietuvių žaidynes.
Per olimpiados uždarymą valdininkai vienas kitą apdovanojo padėkos raštais. Savivaldybės administratorius A. Sartauskas sakė, jog reikėtų olimpiados organizatoriams į padovanotų švarkelių kišenes dar kyštelėti po premijukę. Kažin už ką? Gal už miestui padarytą gėdą?
