„Kinijos klausimas yra užsienio politikos darbotvarkėje. Būtų labai negerai, jeigu jis pereitų į vidaus politikos lauką, kaip dabar bandoma tą padaryti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
„Jeigu tai taps vidaus politikos problema, tai artėjant rinkimams (...) tas klausimas tikrai taps toksiškas ir nė viena partija nelaimės iš to klausimo kėlimo vidaus politikos lauke“, – kalbėjo ji.
Lietuvos santykiai su Kinija
BNS rašė, kad Lietuvos santykių su Kinija klausimas vėl plačiau aptarinėjamas keičiantis Vyriausybėms ir premjero postą rengiantis užimti Mindaugui Sinkevičiui.
Vilniaus santykiai su Pekinu pašlijo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Praėjusią savaitę socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ sudarytoje naujoje koalicinėje sutartyje numatytas siekis tęsti pastangas normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, koks yra kitose ES valstybėse narėse, pabrėžiant abipusiškumo, Lietuvos suvereniteto, ES bendrosios pozicijos ir nacionalinio saugumo interesų pagrindus.
Dalis socialdemokratų abejoja dabartinio užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio galimybėmis likti pareigose naujoje Vyriausybėje, argumentuodami tai nepakankama Lietuvos pažanga atstatant diplomatinį atstovavimą su Kinija.
Prezidentūra teigia, kad K. Budrys gali dirbti toliau, tačiau ragina ministrą per artimiausius mėnesius pateikti derybų su Kinija dėl diplomatinio atstovavimo ir Taivanu dėl ekonominių ryšių plėtojimo rezultatus.
A. Skaisgirytė atsisakė įvardyti, ko tikimasi iš šių derybų, nes, anot jos, tai blogintų Lietuvos derybines pozicijas.
„Konkrečių susitarimų įvardijimas statytų Lietuvą į kampą“, – sakė prezidento patarėja.
Ji patvirtino mananti, kad K. Budrys padarė viską, ką gali, kad normalizuotų Lietuvos santykius su Kinija, tačiau „procesas nėra toks trumpas“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas praėjusią savaitę Žinių radijui pareiškė, kad Lietuva sutiko, kad Kinija Vilniuje vietoje buvusios ambasados atidarytų laikinojo reikalų patikėtinio biurą.
A. Skaisgirytė teigė, kad „tai yra diplomatinis procesas ir to proceso eigoje gimsta įvairių pasiūlymų“, o vieno pasiūlymo suabsoliutinti nereikia.
Kinija 2021 metais vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadino ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Atsisakiusi pripažinti tokio pobūdžio atstovybes, Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, siekusiems akredituotis „laikinojo reikalų patikėtinio biure“ darbuotojais.
Dėl to nuo praėjusių metų gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
Po pastarųjų viešųjų diskusijų Lietuvoje Kinija pakartojo esanti atvira dialogui dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, tačiau pabrėžė besitikinti, kad Vilnius imsis skubių ir ryžtingų veiksmų taisyti padėtį.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
