Premjeras Gediminas Kirkilas nesitiki išvysti politinės kultūros pakilimo ženklų rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kampanijoje, bet mano, kad jos skaidrumą padidintų brangių reklamos formų atsisakymas ir suvaržytas partijų finansavimas.
„Kokie bus debatai, galim spręsti pagal šios dienos debatus Seime. Deja, tikėtis, kad šių rinkimų metu šiek tiek kils Lietuvos politinė kultūra, sunku“, - Lietuvos radijui antradienį sakė G.Kirkilas.
Vyriausybės vadovas įžvelgė perspektyvų „pašvarinti“ rinkimus, jei būtų priimtas naujas partijų finansavimo įstatymas, kuriuo būtų atsisakoma juridinių asmenų pagalbos ir brangiai kainuojančių reklamos formų.
„Įstatymą dėl rinkimų kampanijos finansavimo ir dėl atsisakymo brangiai kainuojančių reklamos formų vistik Seimas suras savy jėgų priimt, juo labiau, kad praktiškai visos politinės partijos tą deklaruoja. Šiandien valstybės finansavimas yra pakankamas politinėms partijoms, kad dalyvautų rinkimuose ir turėtų aiškią diskusiją be papildomų vaidybinių elementų, nedarant iš politikos šou. Perėjus prie visiškai skaidraus finansavimo, manau, rinkimai bus daug aiškesni ir patiems rinkėjams“, - sakė G.Kirkilas.
Šiuo metu Seime guli du naujos redakcijos politinių partijų finansavimą reglamentuojantys įstatymai: vieną jų ruošė Teisingumo ministerija, kitą - Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Abu jie draudžia juridiniams asmenims finansuoti politines partijas bei riboja fizinių asmenų aukų dydžius.
Abu projektai taikosi tvarkyti ir politinės reklamos lauką. Seimo paruoštasis projektas draudžia garso takelius, įvairius klipus ir filmus per radiją ir televiziją. Vyriausybė taip pat nutarė, jog partijų filmukams eteryje ne vieta, ir pasiūlė televizijoje palikti tik diskusijų, debatų, pokalbių bei rinkimų programų pristatymo laidas.
Abiems įstatymų projektams Seime yra pritarta po pateikimo.
Kaip rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai politinių partijų pateikti aukotojų sąrašai, dvylikai politinių partijų pirmąjį šių metų ketvirtį 106 fiziniai asmenys paaukojo 457 610 litų, 162 juridiniai asmenys - 1 768 100 litų.
Anot pateiktų duomenų, opozicinė Darbo partija gavo 544 870 litų, opozicinė „Tvarka ir teisingumas“ - 443 000 litų, valdančiajai koalicijai priklausantys socialliberalai - 425 910 litų.
Opoziciniams konservatoriams aukotojai sunešė 328 668 litus, opoziciniam Liberalų sąjūdžiui - 141 957 litus, valdančiajai Socialdemokratų partijai - 86 405 litus, valdantiesiems valstiečiams liaudininkams - 79 000 litų, valdančiajai Pilietinės demokratijos partijai - 76 000 litų, valdančiajai Liberalų ir centro sąjungai - 70 900 litų, neparlamentinei partijai „Lietuvos kelias“ - 39 000 litų, neparlamentinei Socialdemokratų sąjungai - 30 000 litų, neparlamentinei Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai - 5 000 litų.
Iš 38 partijų aukotojų sąrašus pateikė 24. Iš jų 12 nurodė, kad negavo aukų.
Seimo rinkimai vyks šiemet spalio 12 dieną.
