Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
zmones kurie kenkia salies SAUGUMUI, daro bezpridielus :))
super!
super!
Pareikšk savo nuomonę taip pat čia!
nuomoniukampelis.lt
nuomoniukampelis.lt
Kas man uzdraus laizyt narkušosrūrą?
Ar pas mus yra valstybė,ir ar galima gerbti tokią valstybę,kurioje tokie akivaizdūs Petkevičiaus ir Karnylos keliaklupsčiavimai Narkūšoms ir kitiems žemgrobiams buvo toleruojami ilgus metus,kol visi ežerai buvo išsidalinti ir apsitverti.O kuo geresnis Zuokas su savo artimiausiais partiečiais,tik dirba ploniau,bet aferų mąstai dešimtis kartų didesni.Čia ir sklypas milijardo vertės ir šilumos bei kitų paslaugų tiekimo monopolis,ir viskas Rubikonui,kurio garbingiausias"abonentas" toliau megaujasi valdžia ir prabanga ir toliau rezga aferas,kaip privatizuoti pilių rezervatą ir išskalauti šimtus milijonų per idijotiško Gugenheimo muziejaus statybas.Tai kada del šito marodieriaus praregės mūsų prokurorai?
"as jau aplamai esu pervargus nuo lietuviskos korupcijos, kur benueitum visur laukia kisenes atidare, ligoninese, vaiku darzeliuose, savivaldybese, mokyklose, kazkoks kosmaras ne valstybe..."
Čia valdovai (visokie politikai, prezidentai) niekuo dėti.
Čia žmonės neteisingai elgiasi. Prezidentas gi ne sako: "Gydytojai, prašykite, kad jums duotų pinigų žmonės, tada tik juos gydykite, nors turite ir be pinigų gydyti."
Kiekvienas žmogus veikią visuomenės vystymąsi. Jeigu prezidentas tarkim pasakytų kariams: "Eikit šaudyti žmones!" Bet jeigu visi būtų protingi, jie nešauditų žmonių ir nieko prezidentas negalėtų padaryti negero, nes niekas jo neklausytų, visi elgtųsi teisingai.
Štai keliasdešimt nurodymų kaip teisingai reikia elgtis:
"Jeigu pašalinis kūnas grasina fiziniu susidorojimu kaip su tavo kūnu, taip ir su pašaliniu, stokojančiu gynybos, tai jėga tavo turi turėti tikslą vien numalšinti įsižiebusį aklą įnirtimą.
Bet minutėmis tavo priešinimosi tau neturi išnykti siekimas atiduoti šilumą šiam nelaimeliui. Ką ir daryk po to, kai sustabdysi aklą įnirtį.
2
Būk švarus žodžiais,
Mat tai, kas išgirsta nesuteršia, bet tai, kas eina iš tavęs gali paversti sielą tavo į indą smarvės.
Turintis pajuoką apie kitą žmogų ant lūpų savo įeina į kelią, vedantį į tamsybes bedugnės.
3
Jeigu tavo netiesa neša piktybę, tai siela tavo prie vartų didelių kentėjimų.
Jeigu netiesa neša nusivylimą, tai šitai bus piktybė.
Netiesa, dengianti piktybę, — dar didesnė piktybė.
Bet netiesa, nešanti gerovę, yra išmintis.
4
Būk švarus mintimis savo,
Mat mintis yra ne tik pasirengimas fizinio veikimo, bet ir pats veikimas, spinduliuojantis kaip šilumą, taip ir šaltį.
Turintis juodas mintis apie kitą žmogų atneša žalą sielai to žmogaus ir įsistūmia į liūną tamsybės.
5
Užmušti atstovą gyvulinio ir augalinio pasaulio gali vien tada, kada yra svarus būtinumas. Jeigu gerovė nuo šito viršis praradimą Gamtos.
Bet tekant gyvenimui savo siekis atkurti netgi mažiausią praradimą Gamtos.
6
Nevok,
Mat tai ne tiktai kartais sukelia nuostolį gyvenimui kūno žmogaus, bet visada skleidžia pagundą netikėti žmonėmis.
Netikėjimas žmonėmis gimdo šaltį sielinį.
Šaltis sielinis tolygus mirčiai.
7
Nelaimingas ne tas, kas prarado iš šalies, bet tas, kas prarado pačio savo,
Mat praradimas iš šalies yra išbandymas, o praradimas pačio savo lemiama klaida.
8
Jeigu netiki, neturėk reikalų su šiuo žmogum.
Įturėjai reikalą — pasitikėk visiškai.
Bet nepasitikėjimas nurodo į šiukšles sielos tavo.
9
Mokėk paaukoti mažesniu dalyku dėl didesnio dalyko ne tiktai sau, bet ir atžvilgiu pašalinio.
Šitai yra išbandymas proto jūsų ir švarumo sielos.
10
Garbink gerbimu tikėjimą tikinčio,
Mat tikėjimas yra atidarymas sielos ir sujungimas jos su išrinktu žmogaus tikslu.
Šiurkštus elgimasis su siela pašalinio žmogaus yra požymis neprotingumo ir laukiniškumo.
Nutiesk savo kelią greta turimo kelio to, ar kito žmogaus, ir tegul jis pats įvertina kokybę jų.
Bet nesiekis sugriauti to, kas sukurta, nepastatydamas mainais nieko.
11
Daryk gėrį be ribų.
Teik pagalbą ir tiems, kas gali po šito užgauti tave.
Atminkite!
Kūnas gyvena ne tam, kad imtų, bet kad atidavinėtų.
Tiktai šitai formuoja ir švarina sielą.
Veržkitės suteikti pagalba nepastebimai, idant nepasirodytumėt trokštančiais garbės ir nepastatytumėt į prislėgtą padėtį nepasiturinčio.
Pagalba iš kart gi praranda tikrą esmę savo esant pirmam gi priminimui jos,
Po ko ji pavirsta į įkeitimą.
Atminkite!
Geru veikimu, išėjusiu iš jūsų ir nesaugomu protu jūsų, gali pasinaudoti velnias,
Ir tada pasaulį jūsų užtrauks kančios.
Po danga gerų veikimų gali apsikloti velnias, jeigu paskatinimas kurti pasaulį buvo savanaudiškas.
Bet pagalba nevisada turi gerą poveikį.
Gerą poveikį pagalba gali atnešti vien žmonėms, besiekiantiems ir besiimantiems sukūrimo, bet stokojantiems pagalbos.
Jeigu pagalba suteikiama žmogui, norinčiam ką nors sukurti, bet nepridedančiam prie šito rankos savo, tai gerybė gali vien patręšti dirvą sielos šito žmogaus audringiems daigams tingėjimo ir kitoms piktžolėms.
Kitą reikalą sudaro žmonės, nesugebantys pradėti norimo darbo.
12
Įvykdyti geram veikimui gali vien būti protingas suvokimas, kad „bus gerai“.
Bet šitai nebus praturtinimas sielos, o vien kelias prie dvasinių lobių.
Praturtinimas sielos bus geras veikimas, einantis iš švarios širdies.
13
Jeigu pašalinis kūnas kenčia kentėjimus, o jūs turite suvokimą suteikti pagalbą, bet neteikiate jos, tai šitai nurodo į mažą sielumą.
14
Suvokimas busimosios žalos sielai ir kūnui pašalinio žmogaus ir nesutrukdimas šiam daro tave dalyviu kūrimo pikto.
Ir nuveda siela pusėn tamsybės.
15
Neveržkis nuteisti suklupusio, mat jis nelaimingas.
Teisiantis nelaimingą yra ne mažiau nelaimingas.
16
Neįžeidinėk įžeidusio, mat prisilygini jo gi esmei.
Niekada neatsakyk šalčiu į einantį į tave šaltį, kokį skausmą tu nė jaustum
Mat viskas, kas išeina iš širdies tavo, niekur nedingsta, bet pasilieka tarp žmonių.
Išėjęs iš tavęs atsakomas šaltis ne sunaikins atėjusio, bet papildys jį.
Ne tamsa išvaiko tamsą, bet šviesa.
17
Neabejok įvykdyti gerovę, bet suabejok įvykdyti piktybę.
Baisus ir neprotingas yra siekimas įkaltinti ką nors nedarymu tų ar kitų priskiriamųjų jam gerybių.
18
Siekis pasiekti Aukštumų Meilės Dvasinės, vienos iš trijų Sesių Motinos — Tobulybės.
Ji atsiranda tarp žmogaus ir supančio jį pasaulio kaip žmonių, taip ir gyvūnų ir augalijos.
Ši viršūnė nepraeinama pro šalį kiekvienam lipančiam.
Bet kelias šis daugumai ilgas.
Judėjimas juo yra siekimas atidavinėti be ribų šilumą sielos aplinkiniams.
Bet pirmais žingsniais daug kam ir šitai bus labai sunku.
Dėl ko būtina prieiti prie asmeninio išsivalymo.
Per tam tikrą laiką šiluma sielos padidės tiek, kad pasirodysi būklės atidavinėti ją aplinkiniams.
Tenenukrypsta žvilgsnis tavo į tai, bus ar duota tau gerybė už tavo gerybę!
19
Nevenk pagundų,
Mat tiktai netarpiškai įveikiant kiekvieną pagundą vyksta teisingas išsivalymas sielos.
Jeigu jauti neužtenkamumą jėgų išvalyti tai, ieškok žmogaus, kuris duos jėgų.
Šis žmogus jau laukia tavęs.
Atmink žodžius Dievo: „Neeik trumpu keliu, mat į Mano šalį nekiekvienas įeis“.
20
Neeik nuo pasaulio,
Mat Malonė, kurios tu ieškai, turi būti perduodama nuo žmogaus žmogui, — tiktai šitai ir jėga.
Malonė — kaip upė — neturi sustoti.
Ji įeina į tave, kad, apsitaurinusi ten, būtinai pratestų tekėjimą prie kito žmogaus.
Atminkite!
Sustojęs tekėjimas upės pražysta ir persigimsta į pelkę.
21
Priartinkite sielas savo prie Viršūnių Atgailos.
Bet teisinga Atgaila nėra vien žodinis pripažinimas savo gėdingų darbų.
Tikra Atgaila yra sugebėjimas atverti sielą savo Dievui
Ir mokėjimas išgyventi skausmą ir praradimą to žmogaus ar bet kokios kitos būtybės gyvūnų ar augalų pasaulio, kuriam sukūrei piktybę.
O dėl atgailos asmeninio silpnumo, tai sugebėjimas išgyventi ją, atveriant sielą Dievui, yra egzistuojanti galimybė panaudoti Malonę Jo, kad būtų nugalėtas pasilpnėjimas.
Dievas gali padėti tik visiškai atvėrusiems sielą savo.
Protinga ar norėti pagalbos, vienu metu uždarant duris nuo padedančio?
22
Nesiekite spręsti apie Didelį Dalyką.
Teisingai įvertinti Didelį Dalyką gali vien turintis dar Didesnį Dalyką.
Siekimas atidengt klaidas žmogaus ir, tuo labiau, besiveržiančio sukurti daugiau gerovių, negu darai tu, parodo skurdumą sielos.
23
Sutikinėk sunkumus gyvenimo su atvira siela ir švariomis mintimis.
Jie siųsti, idant būtų suformuota siela tavo.
Tiktai neprotingas skundžiasi dėl klaidingumo savo gyvenimo.
Didžiausius kentėjimus išbandys tas, kas tvirčiau pririštas prie materialių gerovių,
Ir tas, kas linkęs gyvendamas daugiausia imti, bet ne atidavinėti.
24
Nereikia skųstis dėl nesugebėjimo pradėti nuo pradžių:
Kam pradėti nuo pradžių, jei galima kopti be ribų!
Niekada nevėlu padaryti pirmų žingsnių prie teisingumo.
Bet kuo anksčiau įstosi į kelią šį, tuo daugiau suspėsi iššluoti šiukšlių iš sielos savo.
25
Neskubink laiko ir nebandyk užbėkti į priekį.
Tai — Bruzdesys ir veda tiktai prie neprotingų veiksmų,
Mat besiveržiantis eiti greičiau visada tampa paskutinis.
Bet ir saugokis tingėjimo!
Atminkite!
Bėgantis ir krėplinantis tiktai daugiau pakelia dulkes.
Jeigu jauti būtinumą sukūrimo, bet nežinai kaip, tai nesiimk jo.
Jeigu supranti sukūrimą, tai nemanyk, kad jį galima atidėti.
Jeigu supranti sukūrimą, vykdyk tvirtai ir be klibėjimų!
26
Veržkis prie asmeninio apsivalymo nežiūrėdamas į savo pasiekimus kūrybinėje veikloje,
Mat kuo aukštesni tavo pasiekimai, tuo daugiau žalos atneši aplinkiniams.
Kiekvienas Žmogus pasaulyje yra viršunė, darai ar tu didesnį dalyką arba gi ne.
Jeigu nedarai didesnio dalyko, tai pasiliksi viršūnė vaikams.
Jeigu darai didesnį dalyką, tai tampi viršūne likusiems žmonėms.
Daugybė žmonių, turinčių tam tikrų ydų, remiasi ta ar kita viršūne, turinčia tas gi pačias ydas.
Bet pavojingesnis dalykas yra tas, kad jauni žmonės įgauna visokių ydų, žiūrėdami į ydas pamėgtos viršūnės.
Atminkite!
Nesiveržiantis prie asmeninio apsišvarinymo tampa talkininku šėtono.
27
Nepageidauk geresnės nuosavybės kitų, bet apsidžiauk.
Ir jeigu yra pasirinkimas, tai paimk prastesnį dalyką, palikdamas geresnį dalyką kitiems.
28
Neteršk sumanymų savo suvokdamas tai, ar bus tau duota gerovė už tavo gerovę,
Mat žmogus niekad nesugebės teisingai išsivalyti ir pasiekti Dvasinių Viršūnių, pakol jo žydi suvokimas paruošto atpildo.
Tikrasis išsivalymas yra teisingas darbas nuo nesulaikomo reiklumo sielos.
29
Nesiekis matyti save kažin kuo didesniu atžvilgiu aplinkinių ir, tuo labiau, rodyti tai.
Aukštinantis save tarp kitų tepažemintas būna!
Jeigu kam ir duota daugiau, tai iš jo daugiau ir paklausta bus.
Viešpats žiūri ne į platumą galimybių, o į uolumą nešimo paskirtos naštos,
Mat kokia iš to nauda, jeigu tu imiesi už daug ko, bet darai tai nevertai?!
Palaimintas bus tas, kas iš vertumo įvertino savo kokybes kaip kūrėjo, nežiūrėdamas į prestižiškumą užimamos padėties,
Mat pats egzistavimas sąvokos „tai, kas prestižiškiausia“ yra požymis ligotos visuomenės.
30
„Kažkaip privažiavo žmogus prie šaltinio gyvybinės drėgmės ir pradėjo puikuotis ant savo nuostabaus arklio, rodydamas kokią vertybę jis turi ir kaip aukštai sėdi.
Bet praėjo laiko, ir šis žmogus ištroško,
Po ko jis nulipo nuo arklio, atsistojo ant kelių, pasilenkė prie žemės ir pradėjo gerti vandenį iš šaltinio.
Tomis minutėmis jam atrodė, kad nieko malonesnio jis nejautė“.
Veržkis pasiekti tiesą Romumo,
Mat tik Romumas padės susiliesti su Tuo, Kas aukščiausia.
31
Nepeik dėl sugadinto daikto, jeigu padarė tai nenorėdamas,
Kad ir kiek būtų vertas šis daiktas.
Jeigu žmogus tyčia griauna tai, kas sukurta, tai peikimas neturi atrodyti toks, neva daiktas yra ant aukštesnio laipto vertingumo, negu siela sukūrusi tai, kas prasta.
Bet peikimas nėra išliejimas šalčio ant griaunančio, bet yra griežtumas ir didžiulis apgailestavimas, kad siela šio žmogaus turi sugebėjimą griauti.
32
Suklupęs neturi greitai nusivilti, bet įgauti viltį,
Mat, norint kristi nereikia pastangų, bet norint pakilti, reikalingas darbas.
Nukritęs į vandenį neišeina sausas. Vien laikas leidžia jam išdžiūti ir tuo greičiau, kuo stipriau šviečia į jį Saulė.
33
Nepaleistuvauk.
Tai vysto sugebėjimą pirmenybę teikti kūniškiems smaginimams ir būti aklam atžvilgiu to, kad tu neši žalą sielai kito žmogaus.
Nešti žalą sielai kito žmogaus yra sunkiausia nuodėmė.
Sugebėjimas atnešinėti žalą sielai paverčia tave į niekam tikusią būtybę.
Jausmas geidulio, kuris atsiranda vyrui laiku stebėjimo moters, nepavaldus sąmonei jo.
Atsiradimas šio geidulio nėra nusidėjimas.
Bet jeigu vyras žodžiu ar reikalu, parodys šitai, tai jis vykdo nuodėmę,
Mat kuria pagundą nešimo žalos sieloms žmonių.
Atminkite!
Grožėjimasis grožiu, nesukelentis jausmų pavydo ir veržimųsi valdyti jį, yra saikas švarumo.
Įstatymas paleistuvavimo susijęs tik su tais, kas sutvirtintas santuokiniais saitais.
Išsiskyrę nesusiję su šituo.
34
Paklusnumas yra menas kraštutinai svarbus ir sunkus.
Švarumas ir gražumas paklusnumo visiškai priklauso nuo švarumo sielos apmokančio.
Šitai teisinga lygiai kaip tarp visuomeninių lygių, taip ir tėvų rate.
Atmink visada, kad protas klausančių gali ne tik nepamatyti tiesų tokių dėl mažumo savo, bet ir viršyti tave toliaregimumu.
35
Tenepasijuokia žmogus iš ketinimų kito, netgi kuoktelėjusio, bet įsiklauso.
Jeigu ketinimai neaiškūs — stenkis suprast. Jeigu pamatysi silpnumą to, ką išgirdai, tepatvirtėja tai tavo mintimis!
Bet neprielankumas jūsų to, ką išgirdot, to, kas nukreipta gerovėn ir to, ko nesuprantate jūs, yra poveikis sielai jūsų velnio.
Mokėk protingai sverti savo mintis ir mintis pašnekovo.
36
Siekis pasiekti harmoniją Dieviškų ir Gamtiškų pradžių esmės savo.
Protas duotas tau, idant sukurtum šią harmoniją,
Po šito jis sugebės teisingai vystytis pats.
Jeigu protą vystytumėt pradiniai, tai jis įgautų neišgydomą nesveikatą.
37
Pažindinėk save ir galimybes savo, idant būtum būklės pašalinti pažeidimus.
Nuo šiol kūnas turi pats save gydyti.
Liga, daugiausiai atvejų, yra bausmė už nesugebėjimą laikyti kūną savo harmonijoje su Gamta,
Ir neprotinga šiuo atveju ieškoti pagalbos iš šalies.
Veržkis įeiti į harmoniją Jos pasireiškimų ir pasireiškimų savo kūno.
Tai išsaugos tave nuo visokiausių nesveikatų ir duos didžių galimybių.
38
Nesiekis pažinti vis daugiau ir daugiau,
Mat kokybė žmogaus nepriklauso nuo apimties techninių pažinojimų.
Žmogus turi žinoti tiktai tai, kas padės vystytis jo tikrosioms galimybėms harmonijoje su aplinkiniu pasauliu.
Atminkite!
Veržimasis atskleist bet kokią sutinkamą paslaptį remiantis mokslinėmis žiniomis yra požymis ligoto proto.
39
Vystyk vaizduotę.
Tai yra galinga jėga tikrojo pažinojimo Būties.
Nesugebėjimas sukurti derlingos dirvos vystyti vaizduotei kaip sau, taip ir pašaliniam yra požymis mažo proto.
40
Negalima eiti prie tikslo žiūrint tik į jį vieną.
Eik tvirtai ir užtikrintai, bet atidžiai priiminėk viską aplinkui.
Visatoje nevyksta niekas atsitiktinai. Sutinkamos užtvaros duotos, idant būtų sutvirtintos tam tikros pusės tavo sugebėjimų bandant nuversti tave išrinktame kelyje.
Geri pažinimai duoti, idant būtum apturtintas tu ir priimtum tikslą tikroje šviesoje.
Jeigu tu skubi ir neatidus atsirandančioms gerovėms, o tiktai vien, pastebi užtvaras, tai prie tikslo savo prieisi išsekęs ir vargšas,
Ir jis bus priimtas kaip pilkas ir nevertas.
41
Saugokis azarto,
Mat veikiant šiai kvailystei žmogus sugeba atnešti šaltį arba gi blogį kitam žmogui ir net nepamatyti šito.
Tai yra teisingas kelias, vedantis nuo Dvasinio Tobulumo.
42
„Laiku pokalbio dviejų brolių vienas iš jų, atsiprašęs, parodė trūkumą sielos kito, norėdamas, kad tas pašalintų šį trūkumą, idant pašaliniai nesišaipytų iš jo.
Tada kitas, pasipiktinęs, nepatenkintai prakalbėjo: ‘Tu iš pradžių į save pasižiūrėk!’
Po ko jis išėjo. Bet lauke tarp praeivių prie jo priėjo nežinomas vyras ir vos girdint pasakė, kad jis pašalintų netinkamą trūkumą savo rūbų.
Būdamas tvarkingas žmogus ir sutrikęs nuo nepatogios padėties, padėkojęs nežinomajam, jis greit pašalino atsitiktinę paklaidą,
Net neatkreipęs dėmesio į paklaidas drabužių sufleruojančiojo“.
Atminkite!
Kada išorinė gerastis dominuoja virš vidinės, šitai pranašauja prisiartinimą katastrofos.
Senovės žmonėms pasakyta buvo: išimk iš pradžių rąstą iš akies savo, o jau paskui žiūrėk į krislelį akyje brolio tavo.
Dabar pasakysiu: nesiekis pasijuokti iš trūkumo žmogaus, pirmo nurodžiusio į tavo.
43
Būk vertas šeimininkas savo jausmų ir pageidavimų.
Mokėk skirti ydingus norėjimus,
Mat įėjusiam į liūną jų reikės didelių pastangų, idant išsikrapštytų iš jo.
Senoliams pasakyta buvo, kad visoks, kas pyksta ant brolio savo be reikalo, teistinas.
Dabar pasakysiu: kas pyksta ant kito, net jei jis ir sukūrė tai, kas prasta, teistinas,
Mat pats reikalingumas pykti neleis pasireikšti tikrajam žydėjimui sielos.
Bet nelaikyk norų, kurie neša pagalbą ir džiaugsmą žmonėms.
Tegu šis upelis teka ir pavirsta į vandeningą upę!
Nevenk kentėjimų dėl neturėjimo galimybės suteikti pagalbos nepasiturinčiam,
Mat atsiradimas šių kentėjimų pranašauja priartėjimą sielos prie Viršūnių Tobulybės.
Nelaikyk jausmų džiaugsmo dėl džiaugsmo kito žmogaus,
Mat jūsų džiaugsmas sustiprins džiaugsmą įgijusio gerovę.
44
Būk saikingas tenkindamas norėjimus kūno.
Pripratimas kūno prie pastovaus tenkinimo veda prie kentėjimo sielos po mirties kūno.
Kentėjimai bus tuo stipresni, kuo labiau negalvodamas žmogus žiūri į tenkinimą savo norų.
Kūnas gali panaudoti vien tuos būdūs tenkinimo, kurie nedaro žalos kaip pačiam kūnui, taip ir pašaliniam;
Nedarančius žalos kaip savo sielai, taip ir pašalinei;
Neskiriančius su tuo, kas paskirta Gamtos.
Atminkite!
Protinga riba tenkinimo žemiškų norų yra ten, kur žmogus bet kokią akimirką sugeba atsisakyti nuo patenkinimo atsiradusių panorėjimų dėl dvasinio formavimo.
45
Rask savo vietą Gamtoje.
Bet ieškodamas jos atsiremk į šilumą širdies savo, o ne į šaltį proto.
Pastaruoju metu žmogus pradėjo vadovautis šalčiu šituo, o ne šiluma sielos.
Prireiks nemažai laiko, kad atstatytumėt pradinius tikruosius pojūčius pasirinkimo.
Bet žinokite: vieta Gamtoje ir vieta visuomenėje — ne vienas ir tas pats, nors ir persipina.
Vieta Gamtoje nustatoma savaiminiais pasireiškimais, kurie susiję su vystymu galimybių žmogaus harmonijoje su gamta.
Šis paskirimas įdedamas į kiekvieną gimstant kūnui.
Vieta visuomenėje yra dirbtinis pasireiškimas, įgaunamas tekant gyvenimui.
46
Ne meile viena vertingas gimdytojas, o mokėjimu išmokyti vaiką savo mylėti aplinkinius,
Mat, kas iš meilės šios, jeigu vaikas nuo jūsų atneš vargą į pasaulį!
47
Nereikalaukit garbinimo sau iš vaikų jūsų, mat ką išauginot, tą ir rinkt reikia.
Tėvai! Nepraraskit dvasinio ryšio su vaikais,
Idant neieškotumėt vėliau pagarbos jų!
Atminkite!
Dvasinis ryšis tvirtesnis, negu giminiškas.
Jeigu vaikas yra aukštesnio dvasinio lygio, tai vienas protingas dalykas bus jūsų siekimas pasiekti šį lygį, neturint gėdingo suvokimo amžiško pranašumo.
Mat kokia kaina tokio pranašumo, jeigu patirtis jūsų nepasiekė aukštumos, kurią palietė vaikas!
Brandumas žmogaus nenustatomas kiekybe pragyventų metų.
Jausmas įgnybimo savimeilės prieš jėgą kalbos sūnų yra požymis užterštumo sielos.
Atminkite!
Jeigu vaikas siekiasi nešti gerovę žmonėms, tai koks apsurdiškas, kad ir būtų jo siekimas, jūs privalote visaip teikti jam būtiną palaikimą.
Mat Kelias, išrinktas jo, kraštutinai sunkus. Bet jis teisingas. Neturėdamas palaikymo iš jūsų pusės, vaikas gali pasukti iš Teisingo Kelio, ir vertingumas jo aplinkiniams bus prarastas.
Bet turėdamas užsispirimą visgi ras dvasinį palaikymą iš šalies,
Ir tada vertingumas šio pašalinio žmogaus bus žymei aukščiau jūsų kaip tėviško.
48
Nesiekis nueiti nuo vaikystės, bet pažink tiesą jos,
Mat vaikystėje pasireiškia tie gebėjimai, kuriuos žmogus turi vystyti bėgant visam savo gyvenimui.
Branda nėra priešingybė, bet yra tęsimas vaikystės.
Bet esmė vaikystės yra imti, o esmė brandos — atidavinėti.
49
Garbink ir saugok dvasinius kūrinius rankų žmogaus,
Mat šiuose kūriniuose tęsia gyventi Žemėje dvasia išėjusių kartų, dėl kurios gebanti gyventi dvasia dabarties.
50
Mokykis garbinti Grožį ir siekis esant galimybei kurti jį.
Bet esant procesui kūrimo įdėk į savo kūrinį šilumos sielos savo ir noro atnešti džiaugsmą pamačiusiems ir įgavusiems jį.
51
Nesinaudokit alkoholiu, idant sustiprintumėt džiaugsmą savo.
Jį galima naudoti vien kaip gamtišką gydantį vaistą.
Neprotingas naudojimas alkoholio sukeltas ligoto proto kaip siekimas papaikinti kūną savo.
Siekimas papaikinti kūną visada pasibaigia kančia.
52
Nelygink žmogaus nei su kuo nors, nei su kokiomis nors normomis,
Mat jis yra įsikūnijimas didelės įvairovės Gamtos.
53
Žmogus savo vedybiniam gyvenimui turi turėti vieną išrinktą,
Mat Gamtiška Meilė atsiranda tiktai tarp dviejų besijungiančių.
Gamtiška Meilė yra viena iš trijų Sesių Motinos — Tobulybės ir atsiranda tarp vyro ir moters.
Išeinantis nuo supratimo jos uždaro sau Vartus prie Tobulybės.
Jeigu vyras siekiasi turėti kelias žmonas, tai šito pasireiškia vien silpnumas kūniškiems poreikiams ir neišgalimumas pasiekti harmonijos Meilės Gamtiškos.
54
Jeigu klausimus užduodi, kada sieki sužinoti ir samprotauti apie atsakymą, tai tu stokoji to pašnekovo, kuris taip pat sugebantis keisti savo mąstymą, samprotaudamas apie tai, kas buvo išgirsta.
Jeigu klausimus užduodi, kada trokšti eiti į pėdą paskui tai, ką išgirdai, tai tu stokoji susilietimo su pačiu Šaltiniu, o ne nešiotoju lašelių iš skirtingų šaltinių.
Neprotingas siekimas samprotauti apie esmę Tiesos, tekančios iš Šaltinio.
Mat pats samprotavimas prileidžia kitą supratimą. Kitas supratimas Tiesos yra melaginga tiesa.
55
Protas negali suvokti to, kas dvasiška.
Jis turi nustatyti į gerą ar į žalą —
Po ko, kaip siela nueis tuo keliu ar kitu keliu supratimo dvasingumo.
Beprasmiškas bandymas pradiniai suvokti esmę Dvasinio Lipimo.
56
Pageidauji pamatyti — atmerk akis.
Pageidauji išgirsti — atsikimšk ausis.
Pageidauji prisigerti — išžiok lūpas.
Neprotingas siekimas gaudinėti, užsivėrus.
Bet atmerkti, atsikimšti, išžioti — reiškia bandyti suprasti tai, kas ateina, o ne vertinti savo matu.
57
Vertai įvertink kūną savo,
Mat kūnas duotas, idant formuotumėt sielą per formavimą kitų sielų.
Kūnas pašauktas versti dvasines kokybes į matomus ir juntamus rezultatus aplinkiniams.
Tiktai su darbais kūno galimas formavimas sielos.
58
Neteisk savavališkai išėjusio iš gyvenimo,
Mat jeigu žmogus nesivysto dvasiškai, tai velnias lengvai gali privesti jį prie šitos baigties.
Žmogus daro tai, neturėdamas jėgų priešintis pagundai.
Krentantis be jėgų nėra nusidėjėlis.
Nusidėjėlis tas, kas ėjo greta ir laiku nepadavė rankos savo.
59
„Kažkaip atėjo žmogus prie kranto puikios jūros.
Jam taip patiko grožis jos, kad jis nedelsdamas ėmėsi statyti lūšnelę netoli nuo apvado krantinės bangų mūšos.
Kada jis vienąkart grįžo iš pramonės vietiniuose miškuose, tai aptiko, kad namas ir visas jo turtas žuvo jūros vandenyse laiku potvynio.
Ilgai dėl to nelaimingas iškalbinėjo prakeiksmus nuostabiai puikios vandens stichijos“.
Pažink tiesą harmonijos su Gamta, idant nepasirodytum užkiemiuose Jos ligotas ir niekam tikęs.
60
Nieko negriauk be priežasties,
Koks mažumas tai, kad ir būtų, ir kokios būklės tu, kad ir būtum.
Sugebėjimas griauti, neturint tam svarių priežasčių, sako apie mažą protą.
61
Jeigu tu klausai, tai eik ten, kur sako.
Jeigu tu sakai, tai eik ten, kur klauso.
Beprasmiška sakyti ten, kur siekiasi išsisakyti."
Taikos ir laimės!
Čia valdovai (visokie politikai, prezidentai) niekuo dėti.
Čia žmonės neteisingai elgiasi. Prezidentas gi ne sako: "Gydytojai, prašykite, kad jums duotų pinigų žmonės, tada tik juos gydykite, nors turite ir be pinigų gydyti."
Kiekvienas žmogus veikią visuomenės vystymąsi. Jeigu prezidentas tarkim pasakytų kariams: "Eikit šaudyti žmones!" Bet jeigu visi būtų protingi, jie nešauditų žmonių ir nieko prezidentas negalėtų padaryti negero, nes niekas jo neklausytų, visi elgtųsi teisingai.
Štai keliasdešimt nurodymų kaip teisingai reikia elgtis:
"Jeigu pašalinis kūnas grasina fiziniu susidorojimu kaip su tavo kūnu, taip ir su pašaliniu, stokojančiu gynybos, tai jėga tavo turi turėti tikslą vien numalšinti įsižiebusį aklą įnirtimą.
Bet minutėmis tavo priešinimosi tau neturi išnykti siekimas atiduoti šilumą šiam nelaimeliui. Ką ir daryk po to, kai sustabdysi aklą įnirtį.
2
Būk švarus žodžiais,
Mat tai, kas išgirsta nesuteršia, bet tai, kas eina iš tavęs gali paversti sielą tavo į indą smarvės.
Turintis pajuoką apie kitą žmogų ant lūpų savo įeina į kelią, vedantį į tamsybes bedugnės.
3
Jeigu tavo netiesa neša piktybę, tai siela tavo prie vartų didelių kentėjimų.
Jeigu netiesa neša nusivylimą, tai šitai bus piktybė.
Netiesa, dengianti piktybę, — dar didesnė piktybė.
Bet netiesa, nešanti gerovę, yra išmintis.
4
Būk švarus mintimis savo,
Mat mintis yra ne tik pasirengimas fizinio veikimo, bet ir pats veikimas, spinduliuojantis kaip šilumą, taip ir šaltį.
Turintis juodas mintis apie kitą žmogų atneša žalą sielai to žmogaus ir įsistūmia į liūną tamsybės.
5
Užmušti atstovą gyvulinio ir augalinio pasaulio gali vien tada, kada yra svarus būtinumas. Jeigu gerovė nuo šito viršis praradimą Gamtos.
Bet tekant gyvenimui savo siekis atkurti netgi mažiausią praradimą Gamtos.
6
Nevok,
Mat tai ne tiktai kartais sukelia nuostolį gyvenimui kūno žmogaus, bet visada skleidžia pagundą netikėti žmonėmis.
Netikėjimas žmonėmis gimdo šaltį sielinį.
Šaltis sielinis tolygus mirčiai.
7
Nelaimingas ne tas, kas prarado iš šalies, bet tas, kas prarado pačio savo,
Mat praradimas iš šalies yra išbandymas, o praradimas pačio savo lemiama klaida.
8
Jeigu netiki, neturėk reikalų su šiuo žmogum.
Įturėjai reikalą — pasitikėk visiškai.
Bet nepasitikėjimas nurodo į šiukšles sielos tavo.
9
Mokėk paaukoti mažesniu dalyku dėl didesnio dalyko ne tiktai sau, bet ir atžvilgiu pašalinio.
Šitai yra išbandymas proto jūsų ir švarumo sielos.
10
Garbink gerbimu tikėjimą tikinčio,
Mat tikėjimas yra atidarymas sielos ir sujungimas jos su išrinktu žmogaus tikslu.
Šiurkštus elgimasis su siela pašalinio žmogaus yra požymis neprotingumo ir laukiniškumo.
Nutiesk savo kelią greta turimo kelio to, ar kito žmogaus, ir tegul jis pats įvertina kokybę jų.
Bet nesiekis sugriauti to, kas sukurta, nepastatydamas mainais nieko.
11
Daryk gėrį be ribų.
Teik pagalbą ir tiems, kas gali po šito užgauti tave.
Atminkite!
Kūnas gyvena ne tam, kad imtų, bet kad atidavinėtų.
Tiktai šitai formuoja ir švarina sielą.
Veržkitės suteikti pagalba nepastebimai, idant nepasirodytumėt trokštančiais garbės ir nepastatytumėt į prislėgtą padėtį nepasiturinčio.
Pagalba iš kart gi praranda tikrą esmę savo esant pirmam gi priminimui jos,
Po ko ji pavirsta į įkeitimą.
Atminkite!
Geru veikimu, išėjusiu iš jūsų ir nesaugomu protu jūsų, gali pasinaudoti velnias,
Ir tada pasaulį jūsų užtrauks kančios.
Po danga gerų veikimų gali apsikloti velnias, jeigu paskatinimas kurti pasaulį buvo savanaudiškas.
Bet pagalba nevisada turi gerą poveikį.
Gerą poveikį pagalba gali atnešti vien žmonėms, besiekiantiems ir besiimantiems sukūrimo, bet stokojantiems pagalbos.
Jeigu pagalba suteikiama žmogui, norinčiam ką nors sukurti, bet nepridedančiam prie šito rankos savo, tai gerybė gali vien patręšti dirvą sielos šito žmogaus audringiems daigams tingėjimo ir kitoms piktžolėms.
Kitą reikalą sudaro žmonės, nesugebantys pradėti norimo darbo.
12
Įvykdyti geram veikimui gali vien būti protingas suvokimas, kad „bus gerai“.
Bet šitai nebus praturtinimas sielos, o vien kelias prie dvasinių lobių.
Praturtinimas sielos bus geras veikimas, einantis iš švarios širdies.
13
Jeigu pašalinis kūnas kenčia kentėjimus, o jūs turite suvokimą suteikti pagalbą, bet neteikiate jos, tai šitai nurodo į mažą sielumą.
14
Suvokimas busimosios žalos sielai ir kūnui pašalinio žmogaus ir nesutrukdimas šiam daro tave dalyviu kūrimo pikto.
Ir nuveda siela pusėn tamsybės.
15
Neveržkis nuteisti suklupusio, mat jis nelaimingas.
Teisiantis nelaimingą yra ne mažiau nelaimingas.
16
Neįžeidinėk įžeidusio, mat prisilygini jo gi esmei.
Niekada neatsakyk šalčiu į einantį į tave šaltį, kokį skausmą tu nė jaustum
Mat viskas, kas išeina iš širdies tavo, niekur nedingsta, bet pasilieka tarp žmonių.
Išėjęs iš tavęs atsakomas šaltis ne sunaikins atėjusio, bet papildys jį.
Ne tamsa išvaiko tamsą, bet šviesa.
17
Neabejok įvykdyti gerovę, bet suabejok įvykdyti piktybę.
Baisus ir neprotingas yra siekimas įkaltinti ką nors nedarymu tų ar kitų priskiriamųjų jam gerybių.
18
Siekis pasiekti Aukštumų Meilės Dvasinės, vienos iš trijų Sesių Motinos — Tobulybės.
Ji atsiranda tarp žmogaus ir supančio jį pasaulio kaip žmonių, taip ir gyvūnų ir augalijos.
Ši viršūnė nepraeinama pro šalį kiekvienam lipančiam.
Bet kelias šis daugumai ilgas.
Judėjimas juo yra siekimas atidavinėti be ribų šilumą sielos aplinkiniams.
Bet pirmais žingsniais daug kam ir šitai bus labai sunku.
Dėl ko būtina prieiti prie asmeninio išsivalymo.
Per tam tikrą laiką šiluma sielos padidės tiek, kad pasirodysi būklės atidavinėti ją aplinkiniams.
Tenenukrypsta žvilgsnis tavo į tai, bus ar duota tau gerybė už tavo gerybę!
19
Nevenk pagundų,
Mat tiktai netarpiškai įveikiant kiekvieną pagundą vyksta teisingas išsivalymas sielos.
Jeigu jauti neužtenkamumą jėgų išvalyti tai, ieškok žmogaus, kuris duos jėgų.
Šis žmogus jau laukia tavęs.
Atmink žodžius Dievo: „Neeik trumpu keliu, mat į Mano šalį nekiekvienas įeis“.
20
Neeik nuo pasaulio,
Mat Malonė, kurios tu ieškai, turi būti perduodama nuo žmogaus žmogui, — tiktai šitai ir jėga.
Malonė — kaip upė — neturi sustoti.
Ji įeina į tave, kad, apsitaurinusi ten, būtinai pratestų tekėjimą prie kito žmogaus.
Atminkite!
Sustojęs tekėjimas upės pražysta ir persigimsta į pelkę.
21
Priartinkite sielas savo prie Viršūnių Atgailos.
Bet teisinga Atgaila nėra vien žodinis pripažinimas savo gėdingų darbų.
Tikra Atgaila yra sugebėjimas atverti sielą savo Dievui
Ir mokėjimas išgyventi skausmą ir praradimą to žmogaus ar bet kokios kitos būtybės gyvūnų ar augalų pasaulio, kuriam sukūrei piktybę.
O dėl atgailos asmeninio silpnumo, tai sugebėjimas išgyventi ją, atveriant sielą Dievui, yra egzistuojanti galimybė panaudoti Malonę Jo, kad būtų nugalėtas pasilpnėjimas.
Dievas gali padėti tik visiškai atvėrusiems sielą savo.
Protinga ar norėti pagalbos, vienu metu uždarant duris nuo padedančio?
22
Nesiekite spręsti apie Didelį Dalyką.
Teisingai įvertinti Didelį Dalyką gali vien turintis dar Didesnį Dalyką.
Siekimas atidengt klaidas žmogaus ir, tuo labiau, besiveržiančio sukurti daugiau gerovių, negu darai tu, parodo skurdumą sielos.
23
Sutikinėk sunkumus gyvenimo su atvira siela ir švariomis mintimis.
Jie siųsti, idant būtų suformuota siela tavo.
Tiktai neprotingas skundžiasi dėl klaidingumo savo gyvenimo.
Didžiausius kentėjimus išbandys tas, kas tvirčiau pririštas prie materialių gerovių,
Ir tas, kas linkęs gyvendamas daugiausia imti, bet ne atidavinėti.
24
Nereikia skųstis dėl nesugebėjimo pradėti nuo pradžių:
Kam pradėti nuo pradžių, jei galima kopti be ribų!
Niekada nevėlu padaryti pirmų žingsnių prie teisingumo.
Bet kuo anksčiau įstosi į kelią šį, tuo daugiau suspėsi iššluoti šiukšlių iš sielos savo.
25
Neskubink laiko ir nebandyk užbėkti į priekį.
Tai — Bruzdesys ir veda tiktai prie neprotingų veiksmų,
Mat besiveržiantis eiti greičiau visada tampa paskutinis.
Bet ir saugokis tingėjimo!
Atminkite!
Bėgantis ir krėplinantis tiktai daugiau pakelia dulkes.
Jeigu jauti būtinumą sukūrimo, bet nežinai kaip, tai nesiimk jo.
Jeigu supranti sukūrimą, tai nemanyk, kad jį galima atidėti.
Jeigu supranti sukūrimą, vykdyk tvirtai ir be klibėjimų!
26
Veržkis prie asmeninio apsivalymo nežiūrėdamas į savo pasiekimus kūrybinėje veikloje,
Mat kuo aukštesni tavo pasiekimai, tuo daugiau žalos atneši aplinkiniams.
Kiekvienas Žmogus pasaulyje yra viršunė, darai ar tu didesnį dalyką arba gi ne.
Jeigu nedarai didesnio dalyko, tai pasiliksi viršūnė vaikams.
Jeigu darai didesnį dalyką, tai tampi viršūne likusiems žmonėms.
Daugybė žmonių, turinčių tam tikrų ydų, remiasi ta ar kita viršūne, turinčia tas gi pačias ydas.
Bet pavojingesnis dalykas yra tas, kad jauni žmonės įgauna visokių ydų, žiūrėdami į ydas pamėgtos viršūnės.
Atminkite!
Nesiveržiantis prie asmeninio apsišvarinymo tampa talkininku šėtono.
27
Nepageidauk geresnės nuosavybės kitų, bet apsidžiauk.
Ir jeigu yra pasirinkimas, tai paimk prastesnį dalyką, palikdamas geresnį dalyką kitiems.
28
Neteršk sumanymų savo suvokdamas tai, ar bus tau duota gerovė už tavo gerovę,
Mat žmogus niekad nesugebės teisingai išsivalyti ir pasiekti Dvasinių Viršūnių, pakol jo žydi suvokimas paruošto atpildo.
Tikrasis išsivalymas yra teisingas darbas nuo nesulaikomo reiklumo sielos.
29
Nesiekis matyti save kažin kuo didesniu atžvilgiu aplinkinių ir, tuo labiau, rodyti tai.
Aukštinantis save tarp kitų tepažemintas būna!
Jeigu kam ir duota daugiau, tai iš jo daugiau ir paklausta bus.
Viešpats žiūri ne į platumą galimybių, o į uolumą nešimo paskirtos naštos,
Mat kokia iš to nauda, jeigu tu imiesi už daug ko, bet darai tai nevertai?!
Palaimintas bus tas, kas iš vertumo įvertino savo kokybes kaip kūrėjo, nežiūrėdamas į prestižiškumą užimamos padėties,
Mat pats egzistavimas sąvokos „tai, kas prestižiškiausia“ yra požymis ligotos visuomenės.
30
„Kažkaip privažiavo žmogus prie šaltinio gyvybinės drėgmės ir pradėjo puikuotis ant savo nuostabaus arklio, rodydamas kokią vertybę jis turi ir kaip aukštai sėdi.
Bet praėjo laiko, ir šis žmogus ištroško,
Po ko jis nulipo nuo arklio, atsistojo ant kelių, pasilenkė prie žemės ir pradėjo gerti vandenį iš šaltinio.
Tomis minutėmis jam atrodė, kad nieko malonesnio jis nejautė“.
Veržkis pasiekti tiesą Romumo,
Mat tik Romumas padės susiliesti su Tuo, Kas aukščiausia.
31
Nepeik dėl sugadinto daikto, jeigu padarė tai nenorėdamas,
Kad ir kiek būtų vertas šis daiktas.
Jeigu žmogus tyčia griauna tai, kas sukurta, tai peikimas neturi atrodyti toks, neva daiktas yra ant aukštesnio laipto vertingumo, negu siela sukūrusi tai, kas prasta.
Bet peikimas nėra išliejimas šalčio ant griaunančio, bet yra griežtumas ir didžiulis apgailestavimas, kad siela šio žmogaus turi sugebėjimą griauti.
32
Suklupęs neturi greitai nusivilti, bet įgauti viltį,
Mat, norint kristi nereikia pastangų, bet norint pakilti, reikalingas darbas.
Nukritęs į vandenį neišeina sausas. Vien laikas leidžia jam išdžiūti ir tuo greičiau, kuo stipriau šviečia į jį Saulė.
33
Nepaleistuvauk.
Tai vysto sugebėjimą pirmenybę teikti kūniškiems smaginimams ir būti aklam atžvilgiu to, kad tu neši žalą sielai kito žmogaus.
Nešti žalą sielai kito žmogaus yra sunkiausia nuodėmė.
Sugebėjimas atnešinėti žalą sielai paverčia tave į niekam tikusią būtybę.
Jausmas geidulio, kuris atsiranda vyrui laiku stebėjimo moters, nepavaldus sąmonei jo.
Atsiradimas šio geidulio nėra nusidėjimas.
Bet jeigu vyras žodžiu ar reikalu, parodys šitai, tai jis vykdo nuodėmę,
Mat kuria pagundą nešimo žalos sieloms žmonių.
Atminkite!
Grožėjimasis grožiu, nesukelentis jausmų pavydo ir veržimųsi valdyti jį, yra saikas švarumo.
Įstatymas paleistuvavimo susijęs tik su tais, kas sutvirtintas santuokiniais saitais.
Išsiskyrę nesusiję su šituo.
34
Paklusnumas yra menas kraštutinai svarbus ir sunkus.
Švarumas ir gražumas paklusnumo visiškai priklauso nuo švarumo sielos apmokančio.
Šitai teisinga lygiai kaip tarp visuomeninių lygių, taip ir tėvų rate.
Atmink visada, kad protas klausančių gali ne tik nepamatyti tiesų tokių dėl mažumo savo, bet ir viršyti tave toliaregimumu.
35
Tenepasijuokia žmogus iš ketinimų kito, netgi kuoktelėjusio, bet įsiklauso.
Jeigu ketinimai neaiškūs — stenkis suprast. Jeigu pamatysi silpnumą to, ką išgirdai, tepatvirtėja tai tavo mintimis!
Bet neprielankumas jūsų to, ką išgirdot, to, kas nukreipta gerovėn ir to, ko nesuprantate jūs, yra poveikis sielai jūsų velnio.
Mokėk protingai sverti savo mintis ir mintis pašnekovo.
36
Siekis pasiekti harmoniją Dieviškų ir Gamtiškų pradžių esmės savo.
Protas duotas tau, idant sukurtum šią harmoniją,
Po šito jis sugebės teisingai vystytis pats.
Jeigu protą vystytumėt pradiniai, tai jis įgautų neišgydomą nesveikatą.
37
Pažindinėk save ir galimybes savo, idant būtum būklės pašalinti pažeidimus.
Nuo šiol kūnas turi pats save gydyti.
Liga, daugiausiai atvejų, yra bausmė už nesugebėjimą laikyti kūną savo harmonijoje su Gamta,
Ir neprotinga šiuo atveju ieškoti pagalbos iš šalies.
Veržkis įeiti į harmoniją Jos pasireiškimų ir pasireiškimų savo kūno.
Tai išsaugos tave nuo visokiausių nesveikatų ir duos didžių galimybių.
38
Nesiekis pažinti vis daugiau ir daugiau,
Mat kokybė žmogaus nepriklauso nuo apimties techninių pažinojimų.
Žmogus turi žinoti tiktai tai, kas padės vystytis jo tikrosioms galimybėms harmonijoje su aplinkiniu pasauliu.
Atminkite!
Veržimasis atskleist bet kokią sutinkamą paslaptį remiantis mokslinėmis žiniomis yra požymis ligoto proto.
39
Vystyk vaizduotę.
Tai yra galinga jėga tikrojo pažinojimo Būties.
Nesugebėjimas sukurti derlingos dirvos vystyti vaizduotei kaip sau, taip ir pašaliniam yra požymis mažo proto.
40
Negalima eiti prie tikslo žiūrint tik į jį vieną.
Eik tvirtai ir užtikrintai, bet atidžiai priiminėk viską aplinkui.
Visatoje nevyksta niekas atsitiktinai. Sutinkamos užtvaros duotos, idant būtų sutvirtintos tam tikros pusės tavo sugebėjimų bandant nuversti tave išrinktame kelyje.
Geri pažinimai duoti, idant būtum apturtintas tu ir priimtum tikslą tikroje šviesoje.
Jeigu tu skubi ir neatidus atsirandančioms gerovėms, o tiktai vien, pastebi užtvaras, tai prie tikslo savo prieisi išsekęs ir vargšas,
Ir jis bus priimtas kaip pilkas ir nevertas.
41
Saugokis azarto,
Mat veikiant šiai kvailystei žmogus sugeba atnešti šaltį arba gi blogį kitam žmogui ir net nepamatyti šito.
Tai yra teisingas kelias, vedantis nuo Dvasinio Tobulumo.
42
„Laiku pokalbio dviejų brolių vienas iš jų, atsiprašęs, parodė trūkumą sielos kito, norėdamas, kad tas pašalintų šį trūkumą, idant pašaliniai nesišaipytų iš jo.
Tada kitas, pasipiktinęs, nepatenkintai prakalbėjo: ‘Tu iš pradžių į save pasižiūrėk!’
Po ko jis išėjo. Bet lauke tarp praeivių prie jo priėjo nežinomas vyras ir vos girdint pasakė, kad jis pašalintų netinkamą trūkumą savo rūbų.
Būdamas tvarkingas žmogus ir sutrikęs nuo nepatogios padėties, padėkojęs nežinomajam, jis greit pašalino atsitiktinę paklaidą,
Net neatkreipęs dėmesio į paklaidas drabužių sufleruojančiojo“.
Atminkite!
Kada išorinė gerastis dominuoja virš vidinės, šitai pranašauja prisiartinimą katastrofos.
Senovės žmonėms pasakyta buvo: išimk iš pradžių rąstą iš akies savo, o jau paskui žiūrėk į krislelį akyje brolio tavo.
Dabar pasakysiu: nesiekis pasijuokti iš trūkumo žmogaus, pirmo nurodžiusio į tavo.
43
Būk vertas šeimininkas savo jausmų ir pageidavimų.
Mokėk skirti ydingus norėjimus,
Mat įėjusiam į liūną jų reikės didelių pastangų, idant išsikrapštytų iš jo.
Senoliams pasakyta buvo, kad visoks, kas pyksta ant brolio savo be reikalo, teistinas.
Dabar pasakysiu: kas pyksta ant kito, net jei jis ir sukūrė tai, kas prasta, teistinas,
Mat pats reikalingumas pykti neleis pasireikšti tikrajam žydėjimui sielos.
Bet nelaikyk norų, kurie neša pagalbą ir džiaugsmą žmonėms.
Tegu šis upelis teka ir pavirsta į vandeningą upę!
Nevenk kentėjimų dėl neturėjimo galimybės suteikti pagalbos nepasiturinčiam,
Mat atsiradimas šių kentėjimų pranašauja priartėjimą sielos prie Viršūnių Tobulybės.
Nelaikyk jausmų džiaugsmo dėl džiaugsmo kito žmogaus,
Mat jūsų džiaugsmas sustiprins džiaugsmą įgijusio gerovę.
44
Būk saikingas tenkindamas norėjimus kūno.
Pripratimas kūno prie pastovaus tenkinimo veda prie kentėjimo sielos po mirties kūno.
Kentėjimai bus tuo stipresni, kuo labiau negalvodamas žmogus žiūri į tenkinimą savo norų.
Kūnas gali panaudoti vien tuos būdūs tenkinimo, kurie nedaro žalos kaip pačiam kūnui, taip ir pašaliniam;
Nedarančius žalos kaip savo sielai, taip ir pašalinei;
Neskiriančius su tuo, kas paskirta Gamtos.
Atminkite!
Protinga riba tenkinimo žemiškų norų yra ten, kur žmogus bet kokią akimirką sugeba atsisakyti nuo patenkinimo atsiradusių panorėjimų dėl dvasinio formavimo.
45
Rask savo vietą Gamtoje.
Bet ieškodamas jos atsiremk į šilumą širdies savo, o ne į šaltį proto.
Pastaruoju metu žmogus pradėjo vadovautis šalčiu šituo, o ne šiluma sielos.
Prireiks nemažai laiko, kad atstatytumėt pradinius tikruosius pojūčius pasirinkimo.
Bet žinokite: vieta Gamtoje ir vieta visuomenėje — ne vienas ir tas pats, nors ir persipina.
Vieta Gamtoje nustatoma savaiminiais pasireiškimais, kurie susiję su vystymu galimybių žmogaus harmonijoje su gamta.
Šis paskirimas įdedamas į kiekvieną gimstant kūnui.
Vieta visuomenėje yra dirbtinis pasireiškimas, įgaunamas tekant gyvenimui.
46
Ne meile viena vertingas gimdytojas, o mokėjimu išmokyti vaiką savo mylėti aplinkinius,
Mat, kas iš meilės šios, jeigu vaikas nuo jūsų atneš vargą į pasaulį!
47
Nereikalaukit garbinimo sau iš vaikų jūsų, mat ką išauginot, tą ir rinkt reikia.
Tėvai! Nepraraskit dvasinio ryšio su vaikais,
Idant neieškotumėt vėliau pagarbos jų!
Atminkite!
Dvasinis ryšis tvirtesnis, negu giminiškas.
Jeigu vaikas yra aukštesnio dvasinio lygio, tai vienas protingas dalykas bus jūsų siekimas pasiekti šį lygį, neturint gėdingo suvokimo amžiško pranašumo.
Mat kokia kaina tokio pranašumo, jeigu patirtis jūsų nepasiekė aukštumos, kurią palietė vaikas!
Brandumas žmogaus nenustatomas kiekybe pragyventų metų.
Jausmas įgnybimo savimeilės prieš jėgą kalbos sūnų yra požymis užterštumo sielos.
Atminkite!
Jeigu vaikas siekiasi nešti gerovę žmonėms, tai koks apsurdiškas, kad ir būtų jo siekimas, jūs privalote visaip teikti jam būtiną palaikimą.
Mat Kelias, išrinktas jo, kraštutinai sunkus. Bet jis teisingas. Neturėdamas palaikymo iš jūsų pusės, vaikas gali pasukti iš Teisingo Kelio, ir vertingumas jo aplinkiniams bus prarastas.
Bet turėdamas užsispirimą visgi ras dvasinį palaikymą iš šalies,
Ir tada vertingumas šio pašalinio žmogaus bus žymei aukščiau jūsų kaip tėviško.
48
Nesiekis nueiti nuo vaikystės, bet pažink tiesą jos,
Mat vaikystėje pasireiškia tie gebėjimai, kuriuos žmogus turi vystyti bėgant visam savo gyvenimui.
Branda nėra priešingybė, bet yra tęsimas vaikystės.
Bet esmė vaikystės yra imti, o esmė brandos — atidavinėti.
49
Garbink ir saugok dvasinius kūrinius rankų žmogaus,
Mat šiuose kūriniuose tęsia gyventi Žemėje dvasia išėjusių kartų, dėl kurios gebanti gyventi dvasia dabarties.
50
Mokykis garbinti Grožį ir siekis esant galimybei kurti jį.
Bet esant procesui kūrimo įdėk į savo kūrinį šilumos sielos savo ir noro atnešti džiaugsmą pamačiusiems ir įgavusiems jį.
51
Nesinaudokit alkoholiu, idant sustiprintumėt džiaugsmą savo.
Jį galima naudoti vien kaip gamtišką gydantį vaistą.
Neprotingas naudojimas alkoholio sukeltas ligoto proto kaip siekimas papaikinti kūną savo.
Siekimas papaikinti kūną visada pasibaigia kančia.
52
Nelygink žmogaus nei su kuo nors, nei su kokiomis nors normomis,
Mat jis yra įsikūnijimas didelės įvairovės Gamtos.
53
Žmogus savo vedybiniam gyvenimui turi turėti vieną išrinktą,
Mat Gamtiška Meilė atsiranda tiktai tarp dviejų besijungiančių.
Gamtiška Meilė yra viena iš trijų Sesių Motinos — Tobulybės ir atsiranda tarp vyro ir moters.
Išeinantis nuo supratimo jos uždaro sau Vartus prie Tobulybės.
Jeigu vyras siekiasi turėti kelias žmonas, tai šito pasireiškia vien silpnumas kūniškiems poreikiams ir neišgalimumas pasiekti harmonijos Meilės Gamtiškos.
54
Jeigu klausimus užduodi, kada sieki sužinoti ir samprotauti apie atsakymą, tai tu stokoji to pašnekovo, kuris taip pat sugebantis keisti savo mąstymą, samprotaudamas apie tai, kas buvo išgirsta.
Jeigu klausimus užduodi, kada trokšti eiti į pėdą paskui tai, ką išgirdai, tai tu stokoji susilietimo su pačiu Šaltiniu, o ne nešiotoju lašelių iš skirtingų šaltinių.
Neprotingas siekimas samprotauti apie esmę Tiesos, tekančios iš Šaltinio.
Mat pats samprotavimas prileidžia kitą supratimą. Kitas supratimas Tiesos yra melaginga tiesa.
55
Protas negali suvokti to, kas dvasiška.
Jis turi nustatyti į gerą ar į žalą —
Po ko, kaip siela nueis tuo keliu ar kitu keliu supratimo dvasingumo.
Beprasmiškas bandymas pradiniai suvokti esmę Dvasinio Lipimo.
56
Pageidauji pamatyti — atmerk akis.
Pageidauji išgirsti — atsikimšk ausis.
Pageidauji prisigerti — išžiok lūpas.
Neprotingas siekimas gaudinėti, užsivėrus.
Bet atmerkti, atsikimšti, išžioti — reiškia bandyti suprasti tai, kas ateina, o ne vertinti savo matu.
57
Vertai įvertink kūną savo,
Mat kūnas duotas, idant formuotumėt sielą per formavimą kitų sielų.
Kūnas pašauktas versti dvasines kokybes į matomus ir juntamus rezultatus aplinkiniams.
Tiktai su darbais kūno galimas formavimas sielos.
58
Neteisk savavališkai išėjusio iš gyvenimo,
Mat jeigu žmogus nesivysto dvasiškai, tai velnias lengvai gali privesti jį prie šitos baigties.
Žmogus daro tai, neturėdamas jėgų priešintis pagundai.
Krentantis be jėgų nėra nusidėjėlis.
Nusidėjėlis tas, kas ėjo greta ir laiku nepadavė rankos savo.
59
„Kažkaip atėjo žmogus prie kranto puikios jūros.
Jam taip patiko grožis jos, kad jis nedelsdamas ėmėsi statyti lūšnelę netoli nuo apvado krantinės bangų mūšos.
Kada jis vienąkart grįžo iš pramonės vietiniuose miškuose, tai aptiko, kad namas ir visas jo turtas žuvo jūros vandenyse laiku potvynio.
Ilgai dėl to nelaimingas iškalbinėjo prakeiksmus nuostabiai puikios vandens stichijos“.
Pažink tiesą harmonijos su Gamta, idant nepasirodytum užkiemiuose Jos ligotas ir niekam tikęs.
60
Nieko negriauk be priežasties,
Koks mažumas tai, kad ir būtų, ir kokios būklės tu, kad ir būtum.
Sugebėjimas griauti, neturint tam svarių priežasčių, sako apie mažą protą.
61
Jeigu tu klausai, tai eik ten, kur sako.
Jeigu tu sakai, tai eik ten, kur klauso.
Beprasmiška sakyti ten, kur siekiasi išsisakyti."
Taikos ir laimės!
Čia tas SACHARUKAS - buvęs Vilniaus ONTT vadukas?
Kada autoriai pagaliau parašys apie Narkušos (ir Šviniaus Tauragėje) slepiamus įtartinus ryšius su Seimo nariu Sacharuku?
as jau aplamai esu pervargus nuo lietuviskos korupcijos, kur benueitum visur laukia kisenes atidare, ligoninese, vaiku darzeliuose, savivaldybese, mokyklose, kazkoks kosmaras ne valstybe...
Alytaus mieste pats meras PVM grobstymo skandale ne tik įsipainiojęs,bet ir pats grobstęs su tą organizuota gauja ir ką ,o nieko...Prokūrorų išvada ,, tai nereiškia kad negrobstė bet nuo baudžiamos atsakomybęs atleidžiamas'' Už kokius nuopelnus? Tai kas valdo miestą? Kriminalinis nusikaltelis. kas tada prokūrorai?
lietuvoje visi labai po uodega galva pakise tupi ir tyli. ex SAS ar SSG narys kainuoja dienai apie 1000-3000 LT sakykym, tai jei tave reketuoja 100 tukst. LT sumai, tai tau uz tokia suma uzteks ir apsaugai rimtai, o ginklai ir sprogmenys siais laikais stebetinai pigus... mafija juk ne terminatoriai.. ka ir galime matyti is padetos bombos valtyje.. tik galejo profesionaliau kaip nors.. medzioklinis sautuvas zymiai paprasciau.. arba savadrbis napalmo sprogmuo..
(zinoma visada reikia laikytis istatymu!)
(zinoma visada reikia laikytis istatymu!)
REKLAMA
REKLAMA
Politikai – mafijos tarnai