Pilnai pritariu šitai moteriai.as tokią patirtį irgi isgyvenau.trauma visam likusiam gyvenimui.savigrauza ir galvojimas: kaip atrodytų dabar,jau suaugęs tavo vaikas,kas jis būtų.nepaliaujamas širdies skausmas... kartais palyginu save su zmogzude, ir kuo gi mes skiriames nuo tų ? suaugęs dar gali gintis..o kūdikis ne....

Labai jus suprantu ir isgyvenu ta pati, psihologas tikrai padetu m aš na u ne vienai moterei, o kai nueini iprivacia klinika, niekas to nesiulo. Zinau kaip sunku, kaip skauda, turejau aborta 42 metu, paskubejau, galvojau jau per sena gimdyt, vyriausiai dukrai jau buvo 18.dabar be galo gailiuosi, dalyvavau Raheles vynuogyno rekolekcijose kad nors kiek butu lengviau, beto palaidojau ir vyra. Reik neskubet,reik viska 100 kart apgalvot, nes sieloj taip skauda.

Jei darnoje gyvenate su vyru, tai nėra vieno sprendimas -daryti abortą, o paskui depresuoti, verstis per galvą -nes nebegaliu gyventi.
Abortas -baisu, nieko negali būti baisiau -apie tai maniau ir jaučiausi klaikiai daug metų, nes nenorėdama pasidariau abortą - labai sunkus buvo pirmas gimdymas, klaikus, kai palatos dreaugės patarinėjo : norint antro, gimdyti greičiau ir sūnui buvo 1, 5 kai gimė dukra, o dukrai buvo trys mėn. vėl pastojau ir laukiau kol suėjo 12 sav. nuėjau pas ginek. Kai paklausė ar gimdysiu , nustebau: “kaip”, juk dvylika savaičių , gali būt kitaip ir čia suveikė mechanizmas -bus sunku, juk neatsigavusi po dviejų gimdymų -vaikai auga sveiki: berniukas ir mergaitė , bet pati jaučiausi silpnai, nes po pirmo gimdymo ( sunkus labai buvo), ...gydytojai sakė -sutrikdyti nervai, reikės tikrinti po mėn., bet amž ( dabar) uošvienė ir vyras neleido vežti tikrinti ir man prasidėjo depresija -kad sūnui negerqai gal kas,...gimdžiau tai aš ir kortelė gimdymo dingo, nes uošvienė susitarė su med. punkto felčere...
Sūnus augo, stebėjau, verkdavau ir kai gimė dukra džiaugiausi. Vėl pastojau, net nesiruošiau negimdyti, bet mačiau, kad vyras griežtas, labiau terėsi visais klausimais su savo mama, tai ir atsitiko taip ir visas miestelis sužinojo, vyro bendradarbiai klausinėjo “ kuo vyras negeras “...ne, jis nebuvo blogas, tik žiaurus vaikams ir. ..... Šiandien , kai užaugę net penki vaikai ( o paskutinieji gimė po Cezario pjūviu) ir dar galė:jau gimdyti -tai vyro giminė daug “ dėjo. -slapčiomis -kiek mes abortų su vyru pridarėme, bet vyro nekaltisi, tai tiesa. Vyras nekaltas, moteris kalta ( tai pripažįstu) . Ir: kad būtų lengviau visiems, kurie domėjosi mano istorija, nes kas darosi “Mano darže -nesvarbu .”, o kas kaimyno - taip! Tai kirtis.
Sunku gyventi ir gimdyti kitą vaikutį , kai viena, nedavei gyvybės. Labai. T ai ne gyvenimas. Ir negyvenu patikėkit. Ir su vyru negyvenu. Jis su kita. Turiu draugą, jis net nevedęs ir vaikų neturi...Patarimas: kai vedę vyrai nesuvaldo savo spermos, lai moterys paruošia kokią priemonę (. mėgintuvėlį), kad spermą pridavus būt gal nauda.
Šiandien : išvergta daug : dėl to aborto, dėl tylaus visuomenės kaltinimo, dėl abiejų mūsų ( mano ir vyro) kančios, kuri baigėsi skyrybomis ir aplinkinių , kurie nesuprato kodėl dar septynis po to pasigmdžiau, o galėjau dar daugiau. Skauda. Labai skauda, mieli žmonės. Labiausiai skauda - psichologiškai -man ( mamai) ir augantiems mano vaikams ir visuomenė teisia , dar teisia.?
Ne. Ji neteisia. Ir aš savęs neteisiu, nes kartais nesuvokiu kaip man pavyko užauginti tokius puikius, gabius, sutariančius tarpusavyje vaikus. Ačiū tau, Likime, ačiū tau, Gyvenime, kad tiek daug leidai pažinti, o vaikystėje , jaunystėje ir vėliau -taip besąlygiškai bijojai vyrų -sakei ( sau) nė vieno vyro gyvenime, na, nebent negers, nerūkys. Taip ir įsileidau tave į savo Pasaulį, net nebuvo minties, kad teks “ kirsti pačią save” ! Taip -kirsti.
Skaudėjo ir vyrui. Ir jei ne giminės - vyro. -tylus teismas -aplinkiniai ir nuodėmingi -jie matė darną -iš šalies pas daug ką taip! Darna neišsiduoda, bet ji gyvent neduoda ir mūsų keliai išsiskyrė. Bet, tu, mano vaikų tėvas -žiqaurus buvai bausdamas vaiku ( panašiai kaip Kristus kentėjo), taip baudei vaikus...žiaurus...šiandien kenčiu pati..bet lengviau, nes Gyvenimas baudžia -jis trumpins man gyvenimą ir dėkui Likimui, ne nelikimui. Tiesiog pavargta nuo visko. Kiek galima verkti. VYRAS? Jis kažkur, bet ir kitos ne kitokios -jos darėsi -nesidarė ? Koks skirtumas. Duonos riekelė yra. Yra.
Neskaičiuokite kitų paklydimų. Pačios lankos, o mirtis visiems ateis ir teis likę gyvi. Teiskite, prašom. Me s auginsime anonų giraitę. Aš. Gal dar spėsit.
Lai būna darna su savim.

Ateina moteris į TV3. lt redakcija ir sako "papasakosiu" Jums kaip buvo liūdna nutraukti nėštumą", o žurnalistai ploja rankutėm ir džiaugiasi "taip taip pasakok, toks įdomus straipsnis bus, sensacija" !!!!!!!!!!! Antras variantas, suinteresuota grupė ateina į redakcija, sumoka pinigus, kad kas nors parašytų "rašinėlį" apie neva aborto žalą, nes kažkam naudinga formuoti visuomonės nuomonę, kad visos moterys svajoja būti mamomis, o embrionas - tai kūdikis. Kaip Jums atrodo, čia pirmas variantas ar antras?

Esu turejus nesivystanti nestuma ir del to buvo daromas isvalymas... Tai buvo skaudiausia ka teko isgyventi....niekada joks mockusys manes neikalbetu pasidaryt aborto....kaip galima nuzudyti savo vaika???? Ypac jau turint vaiku....galit uzmetyt akmenim bet nepateisinu....

taip siaubinga, tai ko dareisi? O jei pasidarei gal nereikia dejuoti ant visos Lietuvos ir plaut smegenis, kad neva čia didelė kančia. "Vištelės" visada kankinasi. Pasidariau 2 abortus ir tai buvo 2 geriausias sprendimai mano gyvenime, nes tikrai žinojau, kad vaikų nenoriu, o kontraceptikai, deja, ne visada suveikia.

Jeigu nėštumas neplanuotas žinia apie jį dažniausiai sukelia sumaištį, o jei dar moters nepalaiko artimieji, tikrai abortas regis kaip išeitis. Gydytojo, psichologo vaidmuo tikrai labai svarbus, kaip ir laikas apsispręsti ne emocijomis, o protu. Aš asmeniškai esu dėkinga gydytojui, kuris išdėstė labai logiškai argumentus pasilikti vaikelį ir paprašė dar savaitę pamąstyti. Po savaitės jau pirmoji panika buvo atslūgusi ir esu laiminga, augindama dukrą.

Blogiausia yra tai, kad žmogus nejaućia jokios atsakomybės uż savo gyvenimą....gyvenimas yra tavo ir tik tu gali priimti sprendimus....teisingi jie ar ne ....ateitis parodys.....bet nieko del to kaltinti negalima,k nes niekas kitas tavo gyvenimo uż tave nenugyvens

Ziaurus tie zmones, tik teisti. Gal nepavyko moteriai gyvenimas, mylejo, klydo. O cia puolimai...

kiek daug kaltintoju, nepamirskit, kad pacios galite buti isbandytos toje pacioje situacijoje... Rasele (nors tikro vardo nezinau) atiduok savo skausma Dievui, Jis mato tavo situacija, tavo sirdi, is tavo situacijos ir atvirumo, jauciasi atgailaujanti sirdis, Dievas neatstumia nusidejeliu, o mes visi nusidedame kiekviena diena, Jis priglaudzia kiekviena, Jis yra geras mylintis Tetis ir atidave savo Sunu Jezu uz musu nuodemes ant kryziau , kad kiekvienas kas Ji (Jezu) tiki neprazutu, o turetu nuodemiu atleidima ir amzina gyvenima. Suakis Jezaus atleidimo savo sirdyje ir pajusi tos kaltes patraukima ir tikraji palengvejima :) aciu tau uz atviruma, tikiu , kad tavo istorija isgelbes ne viena gyvybe, nebijok apie tai kalbeti placiai, ir Dievas tave tegul laimina :) O toms kurios taip drasiai teisia sia moteri, noriu pasakyti Svento Rasto eilutemis: Luko 6:37 Neteiskite ir nebusite teisiami; nesmerkite ir nebusite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista.