Dirbdami storame nuosėdų sluoksnyje ir esant beveik nuliniam matomumui 15 metrų gylyje, narai lenktyniauja su laiku, siekdami atidengti XIX amžiaus laivo „Dannebroge“ liekanas, kol ši vieta netapo naujo gyvenamojo rajono, statomo prie Danijos krantų, statybviete.
Danijos vikingų laivų muziejus, vadovaujantis kelis mėnesius trunkantiems povandeniniams kasinėjimams, apie savo radinius paskelbė ketvirtadienį, praėjus lygiai 225 metams po 1801 metais įvykusio Kopenhagos mūšio.
„Tai didelė danų tautinės jausenos dalis“, – sakė muziejaus jūrų archeologijos skyriaus vadovas Mortenas Johansenas.
Apie šį mūšį daug rašyta, „bet mes iš tikrųjų nežinome, ką reiškė būti laive, kurį į gabalus drasko anglų karo laivai, ir dalį šios istorijos tikriausiai galime sužinoti apžiūrėję nuolaužas“, teigė M. Johansenas.
Kopenhagos mūšyje H. Nelsonas ir britų laivynas užpuolė ir nugalėjo Danijos karinį jūrų laivyną, kai šis už uosto ribų suformavo apsauginę blokadą.
Tūkstančiai žmonių žuvo ir buvo sužeisti per žiaurų kelias valandas trukusį jūrų susirėmimą, laikomą vienu iš didžiųjų H. Nelsono mūšių. Taip siekta priversti Daniją pasitraukti iš Šiaurės Europos valstybių, įskaitant Rusiją, Prūsiją ir Švediją, aljanso.
Kovų centre atsidūrė Danijos flagmanas „Dannebroge“, kuriam vadovavo viceadmirolas Olfertas Fischeris.
48 metrų ilgio „Dannebroge“ buvo pagrindinis H. Nelsono taikinys. Patrankų ugnis perplėšė jo viršutinį denį, o padegamieji sviediniai laive sukėlė gaisrą.
„(Buvo) košmaras būti viename iš šių laivų, – sakė M. Johansenas. – Kai patrankos sviedinys pataiko į laivą, didžiausią žalą įgulai padaro ne pats sviedinys, o visur skraidančios medinės atplaišos, labai panašiai kaip granatų skeveldros.“
„Turiu tik vieną akį, turiu teisę kartais būti aklas“
Manoma, kad šis mūšis taip pat įkvėpė posakį „žiūrėti pro pirštus“ ar „užmerkti akis“ (angl. to turn a blind eye). Nusprendęs ignoruoti vyresniojo karininko signalą, dešine akimi apakęs H. Nelsonas, kaip pranešama, pasakė: „Turiu tik vieną akį, turiu teisę kartais būti aklas.“
Galiausiai H. Nelsonas pasiūlė paliaubas, o vėliau su Danijos sosto įpėdiniu princu Frederiku buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo.
Nukentėjęs „Dannebroge“ lėtai dreifavo į šiaurę ir sprogo. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad kurtinantis sprogimo garsas nuvilnijo per visą Kopenhagą.
Jūrų archeologai aptiko dvi patrankas, uniformų, skiriamųjų ženklų, batų, butelių ir net dalį jūreivio apatinio žandikaulio – galbūt vieno iš 19 dingusių įgulos narių, kurie greičiausiai tą dieną neteko gyvybės.
Kasinėjimų vietoje netrukus prasidės „Lynetteholm“ – megaprojekto, skirto naujam gyvenamajam rajonui Kopenhagos uosto viduryje pastatyti, kurį tikimasi baigti iki 2070 metų – statybos darbai.
Jūrų archeologai pradėjo tyrinėti šią teritoriją praėjusių metų pabaigoje, taikydamiesi į vietą, kuri, kaip manyta, atitinka galutinę flagmano padėtį.
Knygose aprašytas ir drobėse nutapytas 1801 metų mūšis yra labai svarbus Danijos istorijai.
Archeologai tikisi, kad jų atradimai padės iš naujo išnagrinėti šį šalį formavusį įvykį ir galbūt atskleisti asmenines istorijas tų, kurie stojo į mūšį tą dieną prieš 225 metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
