„Pirmadienį geriau nemirti“ – kunigas paskelbė sau laisvadienį: gyventojai pasipiktinę

Ot ir zurnalistu protas viesinti per Velykas nors tai buvo vasara. Medziai tai zali. Matosi kad nusistate pries Baznycia

Jeigu parapijiečiai būtų krikščionys( o ne tokie kokius save vaizduoja) tai turėtų suprasti kunigą ir patys pasiūlyti pailsėti.Davatkos tai velnio išperos.Jos širdies neturi.

Klebonas nuostabus. Tegu mažiau davatkos jį puola. Pamokslai gražūs, kokių reta. Viską nuoširdžiai paaiškina, pamoko, ko vengia kiti kunigai.
Stiprybės jam!

Fainas tas mūsų klebonas. Stiprybės jam!
O davatkos tegu meldžiasi, ne prieš kleboną šokinėja.

Kad išeiginės su atostogom kunigams priklauso, tai faktas. Bet, kad kunigas sugalvotų bartis ant parapijiečių, dėl to, kad tokiais atvejais, kaip ARTIMOJO MIRTIS, jam per išeiginę paskambino? Geras kunigas ramiai atsiliepia ir ramiai viską paaiškina bei, pvz., primena apie galimybę laikytis šarvojimo ir laidojimo tradicijjų, paprašydamas paskambyti sekančią dieną, norint susitarti dėl konkretaus laidojimo laiko, jeigu užrašų knygutės po ranka neturi ir, jeigu artimieji nori, kad, konkrečiai, jis laidotuvių apeigas atliktų. O visus kitus dalykus, tokius, kaip ligonių sakramentas ir krikštynos su vestuvėmis žmonės tikrai gali organozuotis ne ,,paskutinę naktį" ir ne tada, kai žmogus mirinėja čia ir dabar, ligonių sakramento teikimo atveju.

Šaunuolis kunigas, ilsėtis
Sumanęs taip, kad neatrast
Bent dieną jo tokiems, kam sėtis
Šioj žemėj piktumu.... - Tad drąst
Tegul jam gintis ir valingai,
Kol puola išnaudojantys,
Jei tik įstengtų, ir galingai,
Pro ašaras šiepią dantis

Gal ponia labai retai atvyksta į bažnyčią, kad nežino apie pasikeitusią tvarką? Dėl pasipiktinimo laipsnio, galėčiau įtarti, kad ji nevaikšto, bet skraido, pvz., ant šluotos. Bet tokiu atveju vartelių trūkumas ne bėda. Juk perlėkti per tvorą lengva bet kurioje vietoje...Pagaliau, ką reikštų palinkėjimas "nemirti pirmadienį"? Juk svarbiau, kada laidoti, bet ne mirti! Nuo labai senų laikų lietuviai velionį apgedėdavo bent tris paras. Sakykite, ar įvyktų katostrofa jį palaidojus ketvirtą dieną? Arba dar geriau - sekmadienį, t.y. po 2 dienų, kai darbingo amžiaus artimiesiems laiva diena? Juk šiuolaikinė medicina pakankamai tiksliai konststuoja mirtį, todėl netenka abejoti, kad palaidosim gyvą? Juk tam ir buvo 3 dienų laukimas. O žmogus kiekvienas esame, net jei tai būtų ir kunigas...

Nieko neatsitiks, jeigu palaidos ne pirmadienį, o antradienį. Prieš daugelį metų trečioj dienoj laidojo, išgedėdavo, atsisveikindavo, o dabar kad tik kuo greičiau po žeme pakišti. Gerbkite kunigus, o ne rėkaukite. Tegul turi nors vieną poilsio dieną per savaitę.

niekam jie nereikalingi galima be jų apsieiti o tuo labiau be bažnyčių nereikia viduramžių laikų.

Jei parapijoje yra tik vienas kunigas ir jokio pagalbininko, tai kaip jam vienam dirbti kasdien be jokių poilsio dienų ar išeiginių? Normalu, kad nori nors vieną dieną pailsėti. Jei būtų keli kunigai- ilsėtųsi skirtingomis dienomis, o jei tik vienas, tai ir neturi, kas pakeistų, pavaduotų. Kažkaip visiems trūksta žmogiškumo, supratingumo. Pati parapijos bendruomenė galetų susitarti ir paskirti vieną pareigingą žmogų, kuris pirmadieniais budėtų zakristijoje prie telefono, atsilieptų į skambučius, surašytų, kokių patarnavimų reikia ir perduotų kitą dieną kunigui.