Nesulaukę iš valdžios paramos ir supratimo bei šiai nusprendus pedagogų darbo užmokesčio mokos fondus mažinti 5 proc. mokytojai ketina išeiti į gatves. Jų teigimu,Vyriausybė taupo ugdymo sąskaita ir neabejotinai tokie žingsniai prives prie švietimo sistemos genocido.
Pirmadienį naujienų agentūroje ELTA spaudos konferencijoje dalyvavę pedagogų, medikų ir bibliotekininkų atstovai neslėpė, kad neremia pastaruoju metu plačiai visuomenėje aptariamo Nacionalinio susitarimo. Anot jų, su valdančiaisiais dėl Nacionalinio susitarimo besiderančios ir sutarimus randančios tokios profesinės sąjungos kaip Lietuvos darbo federacija ar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija elgiasi išdavikiškai. Profsąjungų atstovų teigimu, šiems profesiniams centrams Vyriausybė skiria nemažas dotacijas, dėl to profsąjungos aršiai nesipriešina Nacionalinio susitarimo gairėms.
"Kyla klausimas, ką reiškia pono Černiausko (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas- ELTA) ir Puskepalio (Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis - ELTA) pasakymas "mažosios profsąjungos". Juk profsąjunga, kokia ji bebūtų, visiškai nesvarbu, kiek žmonių, kokia narystė stovi už pirmininko nugaros, juk visi iškovojimai skirti ne vien tiktai profesinės sąjungos nariams. Iškovojame visiems tos profesijos žmonėms, jeigu ką nors laimime", - sakė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.
Jos teigimu, socialinis dialogas tarp Vyriausybės, ministerijų ir kitų valdančiųjų struktūrų su profesinėmis sąjungomis yra tik imituojamas, o nors gyvename 21-erius metus laisvoje Lietuvoje, tačiau tebegalioja senas metodas - "mes apsitarėme ir aš nutariau".
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Alekso Bružo teigimu, prieš porą savaičių per šalį nuvilniję šakinių profsąjungų mitingai prie kai kurių ministerijų nedavė rezultatų. Mokytojai negavo atsakymo iš Švietimo ir mokslo ministerijos dėl pateiktos rezoliucijos. Kita vertus, A. Bružas atviravo, kad savivaldybė ir Vyriausybė imasi priemonių užgniaužti mitingus, profsąjungų šakų pirmininkai kviečiami pokalbio. Valdžia mąsto ne apie žmogų, o apie savo išlikimą užimame poste.
"Dabartinis taupymas mūsų sąskaita visų pirma yra taupymas ugdymo sąskaita. Toks taupymas ugdymo sąskaita yra pačios švietimo sistemos žlugdymas. Jau mes nebe tiek sakome dėl atlyginimų karpymo, tačiau sako, kad atlyginimus kerpa tik 5 proc., o bendrai iš švietimo sistemos ir ugdymo planai nukerpami dar 20 proc. Ar galite įsivaizduoti, jei vienu penktadaliu nukerpa ugdymo planus, kaip tą vaiką dar galime išugdyti? Paskui kalbame apie mokytojo prestižą, keikiame mokytoją, kad jis neparuošia vaiko, programos lieka tos pačios", - teigė A. Bružas.
Jis svarstė, kaip galima atimti lėšas iš mokinio krepšelio, atkreipė dėmesį į tai, kad sumažinus finansavimą švietimui būsime nekonkurencingi Europoje, galėsime pamiršti harmoningą mokymo procesą. A. Bružo įsitikinimu, taupymas turėtų būti racionalus, kad nepakirstų valstybės gyvybingumo šaknų - medicinos, švietimo, informacijos.
Pedagogų atstovų teigimu, valdžia nevykdo Darbo kodekso bei Europos Sąjungos normų, įpareigojančių jas vykdyti socialinį dialogą tarp partnerių. Švietime šiuo metu paisoma tik valdžios interesų. Ministro Gintaro Steponavičiaus siūlymas 5 proc. mažinti pedagogų atlyginimus tėra tik jo siūlymas ir švietimo darbuotojų profesinių sąjungų pozicijos bei reikalavimų nekeičia.
"Kai šiandien Ministras Pirmininkas kalba, kad vėl leisime nemokamų atostogų pedagogus, medikus, tai kalba yra visiškai neteisėta, nepagrįsta teisės normomis. (...) Manyčiau tas nuolatinis nemokamų atostogų žinios skleidimas ir neieškojimas kitų kelių, šiuo atveju socialinio dialogo ir susitarimo su profesinėmis sąjungomis, yra viena iš didesnių šiandieninės valdžios daromų klaidų", - aiškino Lietuvos profesinės sąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis.
"Tikrai ne pirmuoju klausimu keliame atlyginimus, bet finansavimas nėra vien tiktai mokytojų atlyginimai. Tai yra programos, kurias turime pateikti vaikams, bet jos yra labai išplėstos, per sunkios, o priemonių joms įvykdyti vis mažėja. Apie kokią ugdymo kokybę galima kalbėti, kai klasėje didinamas moksleivių skaičius? Šiemet tragiška padėtis yra su neformaliuoju ugdymu. Taupymo tikslais mokyklų ugdymo planai yra sumažinti iki minimumo. Sakykite, ar galima išugdyti gerą muziką arba sportininką per vieną valandą per savaitę", - klausė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos vadovė.
Piktindamiesi šalies valdžios vykdoma švietimo politika mokytojai tęsia rugsėjį pradėtą protestų akciją. Trečiadienį jie rinksis prie Vyriausybės. Pedagogai reikalaus sustabdyti švietimą žlugdančius nutarimus ir pasirašyti kolektyvinę sutartį bei susitarimą dėl ilgalaikės darbo užmokesčio programos vykdymo. Juos palaikys medikai, statutiniai pareigūnai, bibliotekininkai. Numatoma, kad protesto akcijoje dalyvaus apie tūkstantis žmonių. "Švietimiečių" teigimu, jeigu jų neišgirs valdžia, bus kreipiamasi tarptautinės pagalbos, neatmetama visuotinio streiko idėja.
Praėjusią savaitę pedagogams su valdžia pavyko susitarti, kad jų darbo užmokesčio fondas mažės ne kaip visoms kitoms valstybės institucijoms 10 proc., o 5 proc., primena ELTA.
Premjero teigimu, pedagogai yra išskirtinė struktūra, tad jiems nebus taikomas 10 proc. darbo užmokesčio fondo mažinimas. Darbo užmokesčio fondas 5 proc. taip pat bus mažinamas kultūros darbuotojams, policijos ir krašto apsaugos statutiniams pareigūnams.
