Vakar prie Vilniaus miesto savivaldybės per šimtą J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos moksleivių, jų mokytojų ir tėvų surengė piketą. Susirinkusieji reikalavo miesto valdžios tęsėti savo pažadus. Mat dar 2005 metais Vilniaus miesto taryba sprendimu dėl sostinės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos suteikė J.Basanavičiaus mokyklos bendruomenei vilties, kad bus įgyvendinta ilgametė jos svajonė tapti gimnazija. Šiuo sprendimu buvo numatyta 2006 metais J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos 9-12 klases perkelti į šalia esančios „Vingio“ vidurinės mokyklos patalpas.
Kaip teigė J.Basanavičiaus vidurinės mokyklos mokytoja Jurgita Širvaitienė, šiais metais buvo pasirašyti J.Basanavičiaus ir „Vingio“ mokyklos reorganizavimo planai, todėl miesto tarybai derėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir pažadus.
„Vingio“ vidurinė mokykla yra pustuštė rusų mokykla. Todėl jos vaikams ir pedagogams siūloma išsikelti į kitas šalia esančias rusų mokyklas. Pavyzdžiui, Lazdynų ar Lukiškių vidurinę mokyklą, - sakė J.Širvaitienė.
„Vingio“ mokykla, kurioje gali mokytis apie 600-700 mokinių, turi tik 300 moksleivių. Mūsų mokykloje telpa 900 mokinių, o mokosi 1500. Savivaldybė lengva ranka priskiria dar papildomus 200 mokinių. Kur juos sutalpinti, niekam neįdomu. Jeigu mes gyvename demokratinėje valstybėje, tai turi būti lygios teisės ir sąlygos visiems“.
„Jeigu savivaldybė vykdytų savo pažadus, problema būtų išspręsta. Labai gaila, bet mūsų valdžiai ne švietimas yra prioritetas, o kėdės valdžioje. Švietimas tapo politinių žaidimų įkaitu. Tėvų, mokytojų ir mokinių kantrybė trūko. Toliau bandysime kreiptis į teismą dėl pažeidžiamų teisių“, - kalbėjo mokytoja.
Jai pritarė ir J.Basanavičiaus mokyklos tarybos narė Asta. „Vaikai mokosi antroje pamainoje, pradeda pirmą valandą, grįžta namo septintą. Man, kaip mamai, yra labai blogai. Ir vis žada, mes laukiame, bet niekas nejuda. Nežinome, kaip mokysimės ateinančiais metais“, - guodėsi pašnekovė.
„Teko kalbėti su „Vingio“ mokyklos direktoriumi, jis asmeniškai pretenzijų dėl išsikėlimo neturi. Jis yra pasakęs, kad nemato mokyklos perspektyvos. Manau, tuo viskas pasakyta. Jeigu jų mokykloje pirmoje klasėje mokosi 9 mokiniai, o mūsų klasėse - po 29, tai ar dar reikia ko nors klausti? Ar ta mokykla ekonomiškai naudinga? Tokių pustuščių kitakalbių mokyklų yra ir daugiau Vilniuje. Tai rodo mūsų neūkiškumą. Netolygiai paskirstomi mokinių srautai Vilniaus mokyklose, todėl atsiranda dvi pamainos. Manau, didelę lobistinę veiklą vykdo tautinės mažumos ir, manau, tai yra viena iš priežasčių“, - teigė kita J.Basanavičiaus mokyklos tarybos narė Rima.
