Nors tiesioginių liudijimų iš pačių išeinančiųjų beveik nėra, paliatyviosios pagalbos specialistai remiasi ilgalaikiais stebėjimais ir medicinine patirtimi.
Gydytojai teigia pastebėję tam tikrą dėsningumą, kaip paskutinėmis gyvenimo valandomis nyksta žmogaus pojūčiai. Šios žinios padeda geriau suprasti procesą ir, galbūt, suteikti daugiau ramybės artimiesiems, rašoma mirror.co.uk.
Kodėl apie paskutines akimirkas žinoma taip mažai?
Atsakymų apie mirštančiojo patirtį yra nedaug, nes jie grindžiami ne pačių pacientų pasakojimais, o artimųjų ir sveikatos priežiūros specialistų stebėjimais.
Dažniausiai žmonės paskutinėmis valandomis būna per silpni, apatiški ar nebereaguoja, todėl negali apibūdinti savo būsenos. Dėl šios priežasties mirties akimirka ir tai, kas vyksta prieš ją, vis dar išlieka paslaptinga.
Paliatyviosios slaugos ekspertai pažymi, kad šiandien mirtis dažnai nėra staigi. Šiuolaikinė medicina leidžia žmonėms ilgiau gyventi net ir sergant sunkiomis ligomis, todėl paskutinėmis gyvenimo dienomis dažnai įvyksta vadinamasis „aktyvus mirimas“ – staigus fizinės būklės nuosmukis.
Stanfordo universiteto paliatyviosios slaugos ekspertas Džeimsas Hallenbeckas teigia, kad šiuo laikotarpiu pojūčiai ir organizmo funkcijos nyksta tam tikra seka.
Kokia tvarka nyksta pojūčiai?
Savo paliatyviosios priežiūros vadove gydytojams D. Hallenbeckas rašė: „Pirmiausia prarandamas alkis, o paskui troškulys. Toliau prarandama kalba, o po to – regėjimas. Paskutiniai pojūčiai paprastai yra klausa ir lytėjimas.“
Gydytojai pastebi, kad paskutinėmis valandomis pacientai nustoja valgyti ir gerti, regėjimas silpsta, akys dažnai užsimerkia, o žmogus atrodo tarsi miegantis.
Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad žmonės mirdami mato ryškią šviesą. UCLA smegenų traumų tyrimų centro direktorius Davidas Hovda paaiškino, kad tai gali būti susiję su smegenų veiklos pokyčiais.
„Smegenims pradedant keistis ir mirti, skirtingos dalys sužadinamos, o viena iš sužadinamų dalių yra regos sistema – taigi žmonės pradeda matyti šviesą“, – sakė jis.
Kas vyksta smegenyse paskutinėmis akimirkomis?
Mičigano universiteto neurologas Jimas Borjiginas atkreipė dėmesį, kad prieš pat mirtį smegenyse staiga padidėja cheminių medžiagų kiekis.
Nors buvo žinoma, jog neuronai dar kurį laiką aktyvūs ir po širdies sustojimo, šis reiškinys nustebino mokslininkus – neuronai pradeda gaminti naujas chemines medžiagas didžiuliais kiekiais.
J. Borjiginas teigia, kad širdies sustojimą patyrę žmonės pasakoja apie „nuostabų potyrį smegenyse“, kai viskas atrodo „tikriau nei tikra“, o tai siejama būtent su šiuo cheminių medžiagų išsiskyrimu.
D. Hallenbeckas pabrėžia, kad galutiniame etape sunku tiksliai pasakyti, kas vyksta žmogaus sąmonėje.
„Nuo šio momento... galime tik spėlioti, kas iš tikrųjų vyksta. Mano įspūdis, kad tai ne koma, ne sąmonės netekimo būsena, kaip mano daugelis šeimų ir gydytojų, o kažkas panašaus į sapno būseną“, – teigia jis.
Specialistas palygino šį procesą su gamtos reiškiniu: „Tai tarsi artėjanti audra. Pradėjo kilti bangos. Bet niekada negali pasakyti, kada bangos pradėjo kilti? Bangos darosi vis aukštesnės ir aukštesnės, ir galiausiai jos nuneša žmogų į jūrą.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
