Pasak ministerijos, fondo pajamos 2020–2025 metais išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo maždaug 0,95 mln. iki 4 mln. eurų. 2025 metų pabaigoje fonde buvo sukaupta apie 3,7 mln. eurų nepanaudotų lėšų.
Institucija pažymi, kad siūlomiems pakeitimams bus naudojamos šios lėšos, todėl papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
„Turime situaciją, kai valstybės fonde sukaupti milijonai eurų, skirti nusikaltimų aukoms, tačiau dėl dabartinio reguliavimo negalime jų panaudoti platesnei pagalbai tiems patiems nukentėjusiesiems. Siūlome šias lėšas įveiklinti – kad jos virstų realia pagalba žmogui: profesionaliu atstovavimu, geriau pasirengusiais advokatais ir didesne kompensacija“, – pranešime sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Ministerija siūlo dalį fondo lėšų leisti panaudoti ir antrinei teisinei pagalbai nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims baudžiamosiose bei civilinėse bylose finansuoti.
Taip pat siūloma iš fondo finansuoti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų specialiuosius mokymus ir kvalifikacijos kėlimą. Institucija pažymi, kad didelis dėmesys būtų skiriamas advokatų pasirengimui atstovauti nepilnamečiams, seksualinių nusikaltimų ir kitoms specialių apsaugos poreikių turinčioms aukoms.
Ministerija taip pat siūlo didinti maksimalius valstybės mokamų neturtinės žalos kompensacijų dydžius tiesiogiai nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusiems asmenims.
Kai smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata arba nusikaltimu padaroma žala nepilnamečiui, maksimali kompensacija būtų didinama nuo iki 8 140 eurų, o kai smurtiniu nusikaltimu nežymiai sutrikdoma nepilnamečio sveikata ar jam sukeliamas fizinis skausmas, maksimali kompensacija didėtų iki 4 440 eurų.
„Didesnės kompensacijos geriau atlieptų nusikaltimų sukeliamas fizines, psichologines ir socialines pasekmes, kurios pažeidžiamiausioms aukoms gali būti ilgalaikės“, – pranešime nurodė ministerija.
Ministerijos siūlymu taip pat siekiama stiprinti vieno langelio principu veikiančią pagalbos sistemą, kurioje žalos kompensavimas, teisinė pagalba ir specialistų kompetencijos būtų tarpusavyje susijusios.
„Negalime panaikinti žmogui nusikaltimu padarytos žalos. Tačiau galime užtikrinti, kad nukentėjęs žmogus, o ypač vaikas, susidūręs su teisingumo sistema joje neliktų vienas. Būtent tokios – realiai veikiančios, o ne formalios – pagalbos sistemos siekiame“, – teigė teisingumo ministrė.
Teisingumo ministerijos pateiktus įstatymo pakeitimus svarstys Vyriausybė. Jiems pritarus, projektas būtų teikiamas Seimui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
