Jeigu spalio mėnesį būtų vykę Seimo rinkimai, jie būtų buvę sėkmingi penkioms Lietuvos politinėms partijoms. Seimo mandatų dalybose būtų dalyvavę Darbo, Socialdemokratų, Tėvynė sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo bei Naujosios sąjungos (socialliberalų) atstovai.
Spalio 26-lapkričio 6 dienomis rengtos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" viešosios nuomonės apklausos staigmena - Darbo partija, kurią spalį būtų palaikę 16 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Per mėnesį šios partijos palaikymas padidėjo 5 procentiniais punktais, ir ji po penkerių metų pertraukos vėl tapo partijų reitingų lydere.
Antrąja vieta būtų turėjusi "tenkintis" pastaruosius keletą mėnesių pirmavusi Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją spalio mėnesį būtų balsavę 14 proc. rinkėjų. Per mėnesį nuo rugsėjo apklausos šios partijos palaikymas sumenko 4 procentiniais punktais.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus spalį būtų palaikę 9 proc. suaugusių šalies gyventojų - 3 procentiniais punktais mažiau nei rugsėjį.
Partija Tvarka ir teisingumas būtų sulaukusi taip pat 9 proc. potencialių rinkėjų palaikymo - 1 procentiniu punktu daugiau nei prieš mėnesį.
Naujoji sąjunga (socialliberalai), pastaraisiais mėnesiais vis artėję prie Seimo rinkimų įstatymu numatytos penkių procentų ribos, spalį ją sėkmingai perkopė. Rinkimų teisę turintys piliečiai dabar jiems skirtų beveik 6 proc. balsų - 2 procentiniais punktais daugiau nei rugsėjį.
Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, maždaug kaip ir prieš mėnesį, balsuotų 4 proc. apklaustųjų, tačiau to būtų maža partijai norint pretenduoti į vietas parlamente.
Nepasisektų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai bei Liberalų ir centro sąjungai, kurios gali tikėtis po 2 proc. respondentų palaikymo. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjų per mėnesį sumažėjo 1 procentiniu punktu, Liberalų ir centro sąjungos - 3 procentiniais punktais.
Už Krikščionių konservatorių socialinę sąjungą, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, partiją "Frontas", Žemaičių partiją bei Pilietinės demokratijos partiją spalį būtų balsavę po 1 proc. suaugusių šalies gyventojų.
Kitas partijas būtų palaikę dar mažiau rinkėjų - mažiau nei po 1 proc.
Prie visiškų autsaiderių pirmą kartą po partijos įkūrimo 2008 m. pavasarį atsidūrė Tautos prisikėlimo partija, už kurią spalį būtų balsavę mažiau nei 1 proc. rinkėjų.
Beveik trečdalis - 31 proc. - respondentų negalėjo pasakyti, kurią partiją palaikytų per rinkimus arba jie dabar yra nusiteikę nedalyvauti Seimo rinkimuose.
Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią partiją balsuotumėte?
(18 - 74 metų Lietuvos gyventojų atsakymai)
