Savo socialinių tinklų paskyroje Viktorija pasidalijo jautriu įrašu, kuriame teigia, kad valstybė turėtų pradėti ginti vaikus ir juos auginančius tėvus.
Skyrė laišką 1 žmogui
Socialiniame tinkle „Facebook“ Viktorija savo „Ketvertuko“ paskyroje pasidalijo laišku, kurio adresato nenurodė.
Laiške ji išdėstė savo poziciją ir ragino visus suklusti, atkreipti dėmesį į realias visuomenės problemas, kurios kitiems – kasdienybė.
„Pirmiausia, prašau dalintis šiuo mano post‘u, kad žmonės ne tik žinotų, kad pagaliau Lietuvoje būtų pradėti ginti vaikų interesai ir teisės, o ne tų „netėvų“, kurie savo vaikus padaro „buvusiais“ ir dingsta iš gyvenimo, kurie nežino, kas yra meilė, pareigos, atsakomybė savo vaikams, kad kita visuomenės dalis žinotų, ką ji gina.
Dalinuosi laišku, kurį šiandien parašiau vienam asmeniui. Malonaus skaitymo, lauksiu jūsų komentarų šia tema.
„Gerb. ......,
Kreipiuosi į Jus, kaip keturių vaikų mama ir kaip asmuo, kuris savo asmenine patirtimi gali faktiškai ir argumentuotai pagrįsti būtinybę griežtinti atsakomybę už piktybinį alimentų nemokėjimą.
Esu mama Viktorija, viena auginu ketvertuką, kuriam šiuo metu jau septyneri metai. Mano istorija nėra pavienė ar išskirtinė emocine prasme – ji yra sisteminė ir atskleidžianti, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti sistema neveikia nei vaikų, nei jų interesus ginančių tėvų naudai. Visoje šioje situacijoje, pirmiausia, nukenčia vaikų interesai.
Daugiau nei metus viešai kalbu apie piktybinio alimentų nemokėjimo problemą, nelogiškų įstatymų problemas, teismų, antstolių, policijos ir vaiko teisių institucijų neveiklumą. Kreipiausi į daugelį institucijų, dalinausi patirtimi žiniasklaidoje, sulaukiau šimtų analogiškų istorijų iš kitų moterų ir mamų. Didelė dalis jų net nesikreipia į antstolius, nes:
- bijo susidorojimo,
- tiki, kad tai „ramybės kaina“ vaikams,
- žino, jog sistema neveiksni ir tai tik laiko švaistymas,
- bijo būti viešai smerkiamos visuomenės.
Mano atvejis yra dokumentuotas faktais: šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl piktybinio alimentų nemokėjimo yra baigtas ir byla perduota teismui. Ir čia aš turėjau atstovėti savo tvirtą AŠ. Mes, net darėme socialinį eksperimentą per kelis miestus.
Mano pareiškimas Panevėžyje buvo priimtas, mano draugės vilnietės atmestas. Argumentai? Cituoju policijos pareigūno žodžius: „Na, jis neturi šiuo metu pinigų. Palikite jį ramybėje. Jis šiuo metu sukūrė naują šeimą, leiskite jam ramiai gyventi.“
Dėl to buvo nutrauktas tyrimas, nors buvo pateikti įrodymai, dokumentai iš antstolio, susirašinėjimai ir t. t.
Man, šiuo atveju, labai padeda viešumas, nes dauguma institucijų nenori papildomų problemų. Skyrybų procesas vaikų tėvo dėka vilkinamas jau trečius metus, todėl negaliu pretenduoti net į socialines išmokas.
Vadovaujantis įstatymo spragomis, vieną dieną mano vaikai, tyliai, man nežinant ir neinformuojant, buvo išregistruoti iš namo, kuriame gyveno nuo gimimo. To eigoje „nežinant“ mano vaikai prarado visas socialines garantijas: vaiko pinigus, galimybę gydytis ir eiti į Panevėžio darželį.
Nors vaikų tėvas gyvena prabangiai dideliame name, keliauja, valdo turtą per savo dvi mažąsias bendrijas (MB), oficialiai „nemoka“ alimentų ir visiškai nebendrauja su vaikais.
Praėjusiais metais buvo išvykęs keliauti, pailsėti į Turkiją, Egiptą, Italiją – net 4 kartus. Man, pirmiausia, gaila savo vaikų ir jų ribotų poreikių. Aš tai traktuoju, kad jis keliauja už mano vaikų pinigus.
Patricija, Rėjus, Tajus ir Nojus šiuo metu yra pirmokai. Dar paminėsiu faktą, kad teisme, su laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo priteista mokėti 150 eurų alimentų vaikui, kai minimalūs alimentai 423 eurų.
Kodėl mano, keturių vaikų poreikiai yra kitokie nei vieno vaiko poreikiai? Ar galima turiningai, sveikai, patenkinant bazinius poreikius auginti vaiką nuomojamame būste, pirmoką už 150 eurų? Niekada to nesupratau ir nežadu suprasti. Man tai didžiausias pažeminimas kaip daugiavaikei mamai
Pagal „Sodros“ duomenis vaikų tėvo atlyginimas siekia apie 3300 eurų „ant popieriaus“, tačiau realus išieškojimas nevyksta – schema leidžia formaliai parodyti pajamas, bet faktiškai jų nemokėti.
Visa tai turėjau aiškintis pati: skųsti darbdavį, kreiptis į Darbo inspekciją, „stumti“ procesus, kurių pats antstolis daryti negali. Teko praeiti grasinimus ir žeminimus. Atlyginimas mokamas juodais pinigais, bet niekam tai neįdomu.
2024 m. gruodžio 5 d. dalyvavau oficialiame susitikime Vyriausybės kanceliarijoje su Ministre Pirmininke Inga Ruginiene, buvau viena iš septynių atrinktų asmenų iš visos Lietuvos.
Premjerė palaiko griežtinimus, tačiau iniciatyvos šiuo metu stringa biurokratiniuose atsakymuose. Turiu oficialius raštus ir ministerijų atsakymus, kuriuose cituojami galiojantys įstatymai, tačiau realių sprendimų nesiūloma.
Svarbu pabrėžti tai, kad kalbu ne tik apie save. Minimalūs skaičiai, ką Jūs skelbiate, – tai tik tie atvejai, kurie pasiekė antstolius. Reali problema yra nepalyginamai didesnė.
Bendraudama su mamomis iš Latvijos matau, kad Lietuva šiandien atsidūrusi tarp valstybių, kuriose vaikų neišlaikymas, faktiškai, Lietuvos respublikos įstatymais ir visuomenės požiūriu, yra toleruojamas.
Tai nėra civilizuotos valstybės pozicija. BK164 visiškai neveiksnus, nes tokie asmenys ŽINO, kad niekas neduos jiems laisvės atėmimo iki dviejų metų. Tad pasėdėti du mėnesius jiems tarsi atostogos.
Dar viena opi, galbūt opiausia problema yra mūsų visuomenė ir jos požiūris. Tokių asmenų gynimas ir palaikymas, pirmoje vietoje nestatant nepilnamečio asmens interesų.
Apie NEVYRŲ nuomonę ir požiūrį aš išvis nenoriu kalbėti. Tai yra baisu... Užaugo tokia karta, kuri visiškai neturi meilės ir atsakomybės savo vaikams. Buvę žmonos ir BUVĘ VAIKAI, iš kurių gyvenimo paprasčiausiai dingstama.
Ir būtent ši visuomenės dalis nesuvokia, kad kasdien dirbdami ir sąžiningai mokėdami mokesčius išlaiko šiuos vaikus, kurių neišlaiko jų tėvai. O jie tuo metu dirba neoficialiai, bet sugeba daug keliauti, ilsėtis ir dar to neslėpti.
Tai kas lieka „didžiausio durnelio“ vietoje. Vaikai? Mama? Ar tie, kas moka mokesčius? Nes vienintelė pagalba yra Sodros vaikų fondas, kuris moka ne pilnai priteistą alimentų sumą, o tik 133,20 eurus.
Ačiū Jums už tai, kad mums padedate, kad nebijojote paliesti šios Pandoros skrynios. Vairuotojo teisių atėmimas – vienintelis sprendimas. Žinau, kad buvo bandoma kažką daryti ir ankščiau.
Tai buvo traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas apribojant jo laisvę ir siūlomos pataisos buvo atmestos, nes tai gina konstitucija, bet kurioje vietoje yra vaiko interesai ir teisės? O žiūrint praktiškai, tai jei žmogus praras pragyvenimo šaltinį, kodėl jį turėdamas neišlaikė, neišlaiko savo vaikų?
Daugiau nei pusė pasaulio žmonių į darbą eina kojomis, važiuoja su dviračiu, autobusu ar metro. Tad menka tragedija...
Todėl labai aiškiai siūlau:
noriu su Jumis susitikti ir tapti realiu, gyvu argumentu Seime svarstant piktybinio alimentų nemokėjimo įstatymo griežtinimą.
Turiu faktus, dokumentus, gyvus pavyzdžius ir platų moterų bei mamų balsą, kuris šiandien nėra girdimas. Aš moku konkrečiai, argumentuotai ir įtikinamai kalbėti, nes 7 metus esu aktyvi socialiniuose tinkluose. Turiu labai didelę auditoriją ir palaikymą.
Tai nėra emocinis kreipimasis. Tai kvietimas maksimaliai veikti ir pagaliau išgirsti vaikus bei jų interesus.
Jei nebūsime išgirstos – MITINGAS PRIE SEIMO RŪMŲ TIKRAI BUS. Jei būsime išgirstos ir eis „mitinguoti alimentų nemokantys tėvai“ – šalia būsime ir mes, bet mūsų bus daugiau, nes mes ateisime su tais, kuriuos mylime ir giname.
Kuo plačiau skleisti šią žinią, kad viskas nenutiltų.
Pagarbiai
Viktorija Solovej“
Dar pabaigai pastebėjimas, kad TV3.lt vieninteliai skleidžia šią žinią. Ačiū Jums, kad esate neabejingi“, – įraše rašė mama.
Ar draudimas gali atnešti pokyčių?
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad 213 mln. eurų savo vaikams prasiskolinusius ir alimentų nemokančius tėvus pažaboti užsimojo Seimo narys Darius Razmislevičius. Jis siūlė nemokantiems privalomo išlaikymo neleisti įsigyti žvejo bilieto, medžioti ir turėti ginklą. Negana to, socialdemokratas siūlo atimti vairuotojo pažymėjimą ar net taikyti priverstinį įdarbinimą.
Tačiau ar draudimas pramogauti paskatins tėvus susizgribti? Kai kurie ekspertai tuo abejojo, vargu, ar atėmus žvejo bilietą skolininkais tapę vyrai staiga nustos skursti ar nepuls perrašinėti savo turto, kad tik nereikėtų mokėti alimentų.
Socialdemokratas D. Razmislevičius siūlė įstatymo pataisą, kuria numatoma, kad vaikus apleidę alimentų skolininkai negalėtų žvejoti, medžioti ir turėti ginklo. Iš jų taip pat būtų atimamas vairuotojo pažymėjimas, o nenorintys dirbti būtų įdarbinami priverstinai. Kitaip tariant, jei nemoki alimentų, neturi teisės ir pramogauti.
„Prioritetas turi būti vaikai, o tik po to – žvejyba, medžioklė, vairavimas ar kiti malonumai“, – sakė D. Razmislevičius.
Gresia prarasti vairuotojo teises
Atėmus leidimą žvejoti, parlamentaras tikėjosi, kad tokios priemonės paskatins tėvus susimąstyti. Anot jo, panaši praktika taikoma ir Jungtinėse Valstijose bei Lenkijoje. Veiksmingiausia priemone jis laikė vairuotojo pažymėjimo atėmimą.
„Aišku, dalis, matyt, vairuotų ir be pažymėjimo. Tuomet galėtume atitinkamai keisti teisės aktus – pasitelkus policiją rengti reidus ir konfiskuoti automobilį“, – kalbėjo D. Razmislevičius.
Jei ir tai nepadėtų, parlamentaras svarstė apie dar griežtesnes sankcijas.
„Prokuratūra, gavusi „Sodros“ informaciją, automatiškai turėtų pradėti procedūras – informuoti asmenis, kas jiems gresia, galbūt baudžiamoji atsakomybė ar net laisvės apribojimas“, – teigė jis.
Antstolių atstovų teigimu, dabartinis teisinis reglamentavimas išieškant skolas neveikia pakankamai efektyviai. Eilę metų nemokiems tėvams mažėjo išskaitos iš darbo užmokesčio, didėjo riba, nuo kurios galima nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą. Be to, skolininkai gali pasinaudoti vadinamosiomis skolų atostogomis.
„Nors buvo pripažinta, kad tai prieštarauja Konstitucijai, Civilinio proceso kodekso pakeitimų neturime. Šiuo metu vis dar galioja nuostata, kad skolų atostogos taikomos ir vaiko išlaikymo bylose“, – sakė Antstolių rūmų prezidiumo narys Jonas Petrikas.
Anot jo, siūlomi ribojimai būtų bent jau pirmas teigiamas postūmis griežtinant skolininkų padėtį.
„Tai turėtų paskatinti skolininkus pradėti mokėti išlaikymą, nes bet koks jų teisių ribojimas sukelia nepatogumų“, – teigė J. Petrikas.
Advokatė Živilė Gulla-Katauskė atkreipė dėmesį, kad dažnai alimentų nemokantys asmenys staiga „nuskursta“.
„Atsiranda prievolė išlaikyti vaiką, ir jis staiga nuskursta – netenka turto, darbo, pajamų. Tuomet atsiranda argumentas: neturiu iš ko mokėti. Galbūt reikėtų aiškintis, kur tas turtas dingo“, – sakė advokatė.
Jos teigimu, vertėtų efektyviau taikyti jau turimus instrumentus ir sankcijas sieti su galimu nesąžiningu turto ar pajamų slėpimu. Parlamentaro siūlymas, pasak teisininkės, skamba gana populistiškai.
„Jei matome, kad namas ar automobilis perrašytas juridiniam asmeniui ar giminaičiui, galbūt reikėtų tikrinti tai, o ne atimti žvejo bilietą. Juolab kiek iš tikrųjų iš tų tėčių yra žvejai?“ – svarstė Ž. Gulla-Katauskė.
Be to, advokatei kilo klausimų, ar priverstinis darbas neprieštarautų teisei laisvai pasirinkti darbą. Atėmus vairuotojo pažymėjimą, kai kuriais atvejais žmogui būtų atimta galimybė užsidirbti dirbant vairuotoju.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius įžvelgia ir galimą teisės normų konkurenciją – kada taikyti administracinę, o kada baudžiamąją atsakomybę. Taip pat kyla klausimas, ar siūlymas nepažeistų Konstitucijoje įtvirtinto proporcingumo principo.
„Ar toks teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinio proporcingumo principo ir teisės į darbą apsaugos?“ – sakė Seimo narys V. Gailius.
Už piktybinį ir ilgalaikį alimentų nemokėjimą pagal Baudžiamąjį kodeksą gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau praktikoje baudžiamoji atsakomybė taikoma gana vangiai.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
