Vis tik pasigailėjau pamačiusi ir tikrai negalėjau patikėti tuo, ką pamačiau paplūdimyje. Moteris, atsisėdusi ant dekio, šveitė savo pėdas!
Ji, turbūt, neseniai buvo vandenyje, pėdų oda suminkštėjo ir ji, pasiėmusi tokią senovinę pemzą, jas valė, trynė.
Šveitė, valė, tada tepė kremu, tada ramiai gulėjo, išdžiuvus vėl ėjo į vandenį.
„Šlykštu“
Man buvo taip šlykštu! Taigi vandens žmonės ir namie turi – pasidarykite pėdų vonelę, nueikite į pedikiūro saloną pas meistrę. Tikrai viską galima pasidaryti ne viešoje vietoje ir ne prie ežero.
Aš turėjau su savimi atsinešusi užkandžių, kramsnojau ir valgant man buvo šlykštu žiūrėti, ką ta moterytė sau leidžia.
Žinau, kad mes negalime kitų smerkti, kad reikėtų palaikyti, gerbti kitus, bet man kyla tik vienas klausimas, o kodėl kiti negerbia mūsų?
Man atrodo, kad atlikdami bet kokį veiksmą turime pagalvoti, kaip jausis šalia esantys žmonės ir jei jaučiame, kad gali būti nemalonu, turėtume sustoti ir šiek tiek apriboti savo veiksmus.
Autorius: skaitytoja Vilija
