Tikrai atsidėkos ir veja, ir derlinga vaisių žemė, gėlės!...,- ir ūkininkauti ir teikti Džiaugsmą..., derlinga ir vaisinga žemė tikrai atsidėkos..., taipogi ir ūgdant tame "žmogų" ir ateinančioms kartoms...,- mes gi žmogus, lyg Gyva Gamta..., lyg sunykstame "kaitoje", lyg vėl atsinajine atgyjame..., kaip pati mūsų Gyva Gamta... žmogaus kartoms Amžina...