Svarbu paminėti, jog dažnai patyčios, muštynės mokykloje ar įvairūs prasivardžiavimai vaikus užgrūdina ir jie vėliau tampa psichologiškai stipresniais.
Daugelis vaikų mokykloje praleidžia ištisus dvylika metų. Būtent iš jos į naują gyvenimą jie išeina stiprūs, nepažeidžiami, subrendę ir susiformavę kaip asmenybės. Paliktas žaizdas bei randus jie išsineša taip pat, tik laikui bėgant visa tai virsta į gerą patirtį naujuose gyvenimo etapuose.
Tačiau tai nevienintelė nuomonė. Nemažai tėvų tvirtina, kad leidžia vaikus į mokyklą ne tik mokyklinėms žinioms įgyti, tačiau ir tam, kad jie išmoktų dorovingo elgesio mokytojų dėka. Tik ar pedagogas suspės per 45min skirtas tam tikros temos išaiškinimui dar ir išdėstyti pareigas bei išmokyti būti tolerantišku, reikšti pagarbą bei mandagumą?
Juk tėvai su savo atžalomis būna ištisas dienas bei vakarus (baisu pagalvoti apie statistiką, kuri rėkte rėkia, jog šiuo metu tėvai savo vaikams per dieną skiria 7min. individualiam pabendravimui bei pasikalbėjimui). Tad, mieli tėveliai, jūsų pareiga rūpintis vaikų auklėjimu bei jo, kaip augančio individo, formavimusi.
Vietoj pabaigos
„Mandagumo sąvoka labai plati. Ji apima ne tik išorines apraiškas – mandagią kalbą, mandagią elgseną, mandagią laikyseną, – bet ir vidinę žmogaus kultūrą: savitvardą, atlaidumą, užuojautą, paslaugumą... Etiketo vadovėlį perskaitęs, mandagumo dar neišmoksi. Reikia, žinoma, teorinių žinių, bet svarbiausia – praktinių įgūdžių.
Naudinga stebėti kultūringų, išsiauklėjusių žmonių elgesį bei laikyseną, mokytis iš jų.“ Tai Karoliniškių gimnazijos mokytojo A.Urbanavičiaus žodžiai, kuriais ir norėčiau baigti šį straipsnį.
Vandenynas didelis ir neaprėpiamas. Sunku analizuoti bei gilintis į kiekvieną situaciją ar ieškoti kaltų. Viena yra aišku: kuo daugiau dėmesio skirsime augančiai kartai, tuo labiau užtikrinsime mūsų bei mūsų visuomenės gerovę bei ramybę.
Gerda Zemenskaitė
