„Pačios pataisos, jos yra ne visai gerai parengtos, sakyčiau. Aš manau, dėl jų verta diskutuoti, tačiau jas būtina ir taisyti. O tiksliau – lengvesnis kelias būtų registruoti naują įstatymą. O kad patį įstatymą taisyti reikia, tai irgi yra faktas. Kadangi mes atsimename, kaip buvo renkamas LRT vadovas – tai yra ar iš antro, ar iš trečio karto tiktai įvyko pats konkursas. Tai irgi nėra teisinga praktika ir taip ateityje neturėtų būti“, – LRT radijui antradienį kalbėjo O. Leiputė.
Dėl šių priežasčių parlamentarė taip pat įsitikinusi, kad bus registruotas naujas, pakoreguotas įstatymo projektas.
„Aš manau, kad tai tikrai realu ir kad bus registruotos pataisos, kadangi yra ten kai kurių, sakykim, dalykų, kurių ten neturėtų būti. Ta diskusija yra prasidėjusi, tai yra akivaizdu. Todėl kad ir LRT taryba išreiškė savo poziciją, ir visuomenė išreiškus, ir atskiri žurnalistai yra išreiškę savo poziciją. Tai aš manau, kad tikrai bus registruotas naujas projektas“, – sakė O. Leiputė.
„Mes (socialdemokratai – ELTA) diskutuojam apie tai. (...) Mes planuojame teikti naują projekto pasiūlymą“, – pridūrė ji.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti inicijuojamo įstatymo, kuriuo siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą.
Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, įstatymo pataisos negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
