Buvęs Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas turės valstybei grąžinti Luidžitercui Boskai sumokėtus beveik 2 mln. litų.
Galima sakyti, kad tai naujas žingsnis teismų istorijoje. Iki šiol valdininkai buvo ramūs, nes už jų tyčines ar netyčines klaidas mokėdavo valstybė, arba, kitaip sakant, mes su jumis. Ir štai Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė pripažino buvusį aukštą valdininką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Aišku, šis nuosprendis dar negalutinis, nes jį P. Milašauskas apskųs aukštesniems teismams, o kokie bus jų sprendimai, kol kas niekas nežino. Teisybės dėlei dar reikėtų pasakyti, kad nuteistasis valdininkas buvo tik vienas iš vykdytojų ir jo kaltė nėra pati didžiausia. Už jo nugaros ir tuometinis Vyriausybės vadovas, ir ministrai.
Konkursą laimėjo direktoriai
Kad skaitytojams būtų aišku, apie ką kalbama, trumpai priminsim tą privatizavimo istoriją, dėl kurios ir nukentėjo buvęs VTF generalinis direktorius.
2003-iųjų pradžioje Valstybės turto fondas pateikė akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimo programą. Visiems aišku, kad alkoholį gaminanti įmonė verslininkams buvo skanus kąsnelis. Štai šią įmonę panoro pirkti 4 dalyviai. Iki nustatyto laiko paraiškas pateikė „Alitos“ vadovų Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus ir Dariaus Vėželio konsorciumas „Invinus“, Italijos verslininkas Luidžitercas Boska, bendrovių „Eugesta“ bei „Vinvesta“ konsorciumas ir UAB "Mineraliniai vandenys". Paraiškose jie nurodė ir kainą, kurią siūlo už įmonę. Iki tol viskas vyko pagal įstatymus. Birželio 26-ąją atplėšus vokus, konkurso nugalėtoju pripažintas už įmonę pasiūlęs daugiausia – per 90 mln. litų – verslininkas iš Italijos.
Štai nuo šios minutės L. Boska tapo didžiausias Lietuvos priešas ir Kauno nusikaltėlių draugas. Bent jau tokį jį vaizdavo dalis spaudos ir viena televizija. Beveik kiekvienose žiniose buvo rodoma, esą koks blogas tas Italijos verslininkas.
Matyt, ir visa tai, ir tie milijonai, kurie sukosi privatizavime, padarė savo – L. Boska buvo pašalintas iš privatizavimo. Tuo metu oficiali priežastis buvo labai paprasta – L. Boska neatvyko laiku parafuoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Jau tada verslininkas nurodė neatvykimo priežastis: nesutarta dėl esminių sutarties nuostatų. Tačiau visa valstybės mašina dirbo viena kryptimi – bet kokiomis priemonėmis pašalinti L. Boską ir įmonę parduoti „saviems“.
Taip ir atsitiko – konkurso nugalėtojais buvo pripažinti įmonės direktoriai, už įmonę pasiūlę mažiausiai – tik 58 mln. litų. Kaip vėliau patvirtino įmonę vertinę nepriklausomi vertintojai, tikroji įmonės vertė beveik 3 kartus didesnė. Atsisakiusi parduoti akcijas L. Boskai, valstybė neteko 36 mln. litų. Tai oficialūs skaičiai. Kad būta tokios žalos, nustatė Seimo patvirtinta laikinoji komisija.
Vyriausybė neteisiama
„Komisijos išvadose buvo nurodyta, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 36 mln. litų žala ir įvardyti kaltininkai: tuometis Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas, ūkio ministras Petras Čėsna, VTF vadovas Povilas Milašauskas, kelių komisijų pirmininkai ir nariai. Ir visi Vyriausybės nariai, kurie, pažeisdami Konstituciją, pritarė „Alitos“ privatizavimui“, – sako šios komisijos pirmininkas „darbietis“ Jonas Pinskus.
Parlamentaras stebisi, kodėl po visų tyrimų tik P. Milašauskas yra nuteistas už neteisėtą įmonės privatizavimą.
„P. Milašauskas buvo kaltas tik dėl to, kad pašalino Italijos pilietį Luidžiterco Boską iš „Alitos“ privatizavimo konkurso. Dėl dabartinių įmonės savininkų konkurso laimėjimo sprendimą priėmė tuometė Vyriausybė. P. Milašauskas buvo tik varžtelis visoje privatizavimo aferoje ir net jo pasirašytoje išvadoje buvo pažymima, kad galutinį sprendimą turi priimti Vyriausybė“, – teigia J. Pinskus.
Parlamentaras yra įsitikinęs, kad tikrieji neteisėto „Alitos“ privatizavimo kaltininkai liko nenubausti.
O P. Milašauskas, jei dabartinis teismo sprendimas įsigalios, privalės sumokėti tik tai, ką valstybė sumokėjo L. Boskai.
Atgaline tvarka – negalioja
Verslininkas iš Italijos parašė ieškinį Valstybės turto fondui ir kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad L. Boska nepagrįstai pašalintas iš konkurso, ir iš Turto fondo jam priteisė iš viso 1,75 mln. litų.
Seimo laikinoji komisija „Alitos“ privatizavimo aplinkybėms tirti nustatė, kad, pašalinus L. Boską, ir toliau buvo nesilaikoma įstatymų. Reikėjo ne derėtis su kitais konkurso dalyviais, o skelbti viešąjį konkursą neįvykusiu. Komisijos nuomone, tai būtų buvęs vienintelis nepriekaištingas Turto fondo sprendimas. Apie tai buvo perspėjusi ir Generalinė prokuratūra, ministrui pirmininkui A. Brazauskui raštą nusiuntė Seimo Antikorupcijos komisija.
Galų gale net Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Vyriausybės nutarimas, įteisinantis „Alitos“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai, tačiau, kaip žinome, teismo sprendimai atgaline tvarka negalioja. Tad direktoriai anksčiau valdė valstybinę, o dabar valdo nuosavą įmonę. Įmonė privatizuota neteisėtai, „varžtelis“ – nuteistas, buvę „valstybės varžtai“ jau rūdija kažkur patvoryje, o alkoholio bosai – nepajudinami.
Žilvinas Vizgirda
