Plėšimai, žaginimai, nužudymai, sukčiavimai, turto niokojimas — šių dienų pilka kasdienybė. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais įvykdomi nusikaltimai — vis brutalesni, o nusikaltėliai jaunėja.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas Arvydas AUGAS, paprašytas žodžiais nupiešti šiandienos nusikaltėlio portretą, šypteli: standarto juk nėra.
Smurtas be tikslo
— Kriminalisto duoną krimtote dar tuomet, kai Lietuvoje nepriklausomybe net nekvepėjo. Kada buvo paprasčiau?
— Dirbti kriminalinėje policijoje niekada nėra lengva. Nusikalstamumas buvo ir tarybiniais laikais, ir dabar, kai dvi dešimtis metų esame nepriklausomi. Per tą laiką pasikeitė tik nusikaltimų pobūdis, metodai.
Prieš kelis dešimtmečius neįsivaizdavome inteligentiškai atrodančio mandagaus sukčiaus, kuris pabels į senukų buto duris ir išvilios pinigus. Arba paskambins ir paprašys banko sąskaitos slaptažodžio.
Tobulėjant technologijoms, plečiantis internetinei erdvei, šiandieniniai nusikaltimai tobulėja. Ir brutalėja — tai faktas. Spaudoje rašyta apie Kelmės rajone senukus išniekinusius, apiplėšusius ir sudeginusius nepilnamečius. Ar reikia komentaro? Šitokio žiaurumo nusikaltimą įvykdė nepilnamečiai!
— Galėtumėte teigti, kad dauguma šiandieninių nusikaltėlių — jauni vyrai?
— Amžiaus apibrėžti negalėčiau, nes nusikaltėliai — įvairaus amžiaus, jie vykdo įvairius nusikaltimus. Nusikalsta ir moterys, ir vyrai. Na, vyrai gal šiek tiek dažniau.
Pastebėta tik tai, kad šio amžiaus nusikaltimai — apgavystės bei sukčiavimai elektroninėje erdvėje — išimtinai jaunų žmonių, kurie įvaldę internetines, kompiuterines sistemas ir moka pasinaudoti kiekviena šių sistemų spraga, darbas.
Brutalius nusikaltimus tokius kaip plėšimai taip pat dažniau įvykdo jaunesni asmenys.
Vagysčių grupei galima priskirti šiek tiek vyresnius žmones, neretai teistus. Anksčiau jų taikinys buvo metalo laužas, o dabar — kapų borteliai, transformatorinės, automobiliai išardymui, nes šiaip laužo nebesimėto, vadinasi, vagiami daiktai, kurie parduodami kaip laužas.
— Nusikaltėlių taikinys, kaip įprasta, materialūs dalykai?
— Kai kuriuose nusikaltimuose — taip, bet kalbant apie visus — toli gražu. Yra įvykdytas ne vienas sunkus nusikaltimas, kai nusikaltėlis ar nusikaltėliai nepaėmė nieko. Žmonės dabar sumušami ir šiaip sau, be jokio tikslo, savo malonumui, demonstruojant jėgą. Kai kuriuos nusikaltimus skriaudikai laiko normaliu dalyku, sako tik norėję pamokyti, įbauginti. Sumušimas, žmogaus suluošinimas tapęs garbės reikalu.
Nusikaltėliai gali neturėti veido
— Kiek įtakos nusikalstamumui turi alkoholis, nedarbas?
— Daugelio nusikaltimų blaivus nepadarytų. Muštynės, sunkūs sužalojimai, nužudymai — dažniausiai girtų asmenų darbas. Tai momentiniai nusikaltimai, kuriuos išprovokuoja alkoholio sukeltas įniršis. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad žmogžudystės tik girtų asmenų darbas būtų neteisinga.
Kitas reikalas vagystės. Vogti girtas eidamas žmogus dažniausiai įkliūva, nes palieka pėdsakų. Išgėręs gali tik įsiropšti pro pravirą namo langą ar įkišti ranką į atsegtą rankinę ir nugvelbti kokią smulkmę. Stambios vagystės paprastai yra planuojamos — jei einama vogti, tai imamos replės, o ne butelis.
Netikiu teorijomis, kad nusikalstama dėl nedarbo. Padorūs bedarbiai kabinasi į gyvenimą, geriau konteinerius verčia, bet nevagia. Vagia tie, kurie turi palydovą — alkoholizmą, narkomaniją, gal genus. Nėra tik taip, kad prarado darbą ir tapo vagimi.
— Kaip apibūdintumėte šiandienos nusikaltėlį?
— Anksčiau nusikaltėlio paveikslą būdavo galima apibūdinti elementariai: randuotas, pikto veido skustagalvis, tatuiruotės paliudydavo jo kalėjimą.
Jeigu šiandieninis sukčius atrodytų taip, kokį ką tik nupiešiau, tai tokiam nei viena senutė santaupų neatiduotų. Dabar nusikaltėlis ateina vaikiškai naiviu veideliu, prisistato policijos pareigūnu, pasisveikina, maloniai bendrauja. Neįžvelgsi nė vieno įtartino bruožo.
Elektroniniai sukčiavimai — nebeliko tiesioginio kontakto, bendraujama per atstumą. Pastaruoju metu lenda ir automobilių pardavėjais prisistatę aferistai: pasirenka patrauklią kainą, modelį, spalvą. Internetu išsireikalauja avansą ir dingsta pakeitę kontaktinius duomenis — jokio bendravimo akis į akį. Šiandienos nusikaltėlis gali neturėti veido.
Ašaros nereiškia atgailavimo
— Kiek informacijos apie nusikaltėlį gali suteikti įvykdytas nusikaltimas?
— Įvykio vietos apžiūra — pirmas žingsnis įtariamojo link. Patyrę kriminalistai įvykio vietoje susidaro vaizdą, kokios socialinės padėties žmogus galėjo įvykdyti nusikaltimą, kas jį domino, koks jo intelekto lygis ir panašiai. Keliamos versijos, kas galėjo įvykdyti nusikaltimą — psichikos ligonis, iškrypėlis, kokį tikslą jis turėjo — apiplėšti, pasityčioti, išniekinti, ar jis veikė vienas, ar buvo neblaivus.
Nusikaltimo vietoje lieka pirštų atspaudai, kvapai. Kartais butus apvogę asmenys išpurškia kvepalus, dažus. Tačiau žmogaus kvapo panaikinti neįmanoma — apmokytas šuo jo nesumaišys su jokiu kitu kvapu.
Įvykio vietoje taip pat išanalizuojama, kokiu įrankiu buvo padarytas nusikaltimas, kokie palikti daiktiniai įrodymai. Iš visko, kas aptinkama sudaromas nusikaltėlio portretas. Tai palengvina paiešką.
— Pakalbėkime apie nusikaltėlio psichologinį mąstymą, atsivėrimą, kai priremia įrodymai, ir tyrimo kulminaciją — prisipažinimo momentą.
— Jei būčiau mažiau patyręs, kartais apsiverkčiau nuo įtariamojo kalbų apie nekaltumą. Jie taip įtikina, kad leidi žmogžudžiui ir ant peties išsiverkti. Prisimenu dvigubą žmogžudystę prie „Pušelės“ sodų. Taip nuoširdžiai tąsyk įtariamasis kūkčiojo galvą man ant peties pasidėjęs. Ne dėl pražudytų gyvenimų jis raudojo, o nujautė, kad išsisukti nebepavyks, ir gailėjosi savęs, liūdėjo, kad sės.
Prieš rašydamas atvirą prisipažinimą, tas įtariamasis išsiverkė, užsirūkė ir papasakojo, kaip viskas nutiko.
Tačiau ašaros retas reiškinys. Kur kas dažniau įrodymų priremti įtariamieji sukasi skundais, grasinimais, kad iš darbo atleis, kad su šeima susidoros. Čia individualūs psichologiniai momentai.
— Praėjusią savaitę Šiauliuose vykusioje tarptautinėje kriminalistikos ir teismo ekspertizės mokslų specialistų konferencijoje buvote bene vienintelis Šiaulių apskrities kriminalistas praktikas. Ką sužinojote naujo? Kitiems praktikams žinios nereikalingos?
— Rusų mokslininkai konferencijoje pristatė savo atradimą — galimybę nustatyti akių spalvą iš DNR. Kol kas šis atradimas — teoriniame lygyje, tačiau tikėtina, kad greitai bus praktikuojamas. Tai padėtų operatyviau ir tiksliau nustatyti įtariamąjį.
Teorinės žinios būtinos siekiant vaisingo tyrimo. Jos formuoja patirtį. Tačiau yra kaip yra.
Edita KARKLELIENĖ
