O kiek lietuvių vyrų ji išgrūdo į Černobilį kai įvyko ten sprogimas.Kiek suluošino ji žmonių.Tikrai dirbo iš pašaukimo rusams, dėjo visas jėgas stumdama ten vyrus neatsižvelgdama, kad šeimoje jie turėjo visai mažyčius vaikus.Niekada nepamiršiu šios baisios moters ir jos baisaus užsispyrimo, bet kokia kaina iš vaikų atimti tėvą.Gal kam ir gydytoja, bet ne mums kurie susidūrėme tuo baisiu laiku.Ne mums teisti ją, tegul tai ji atsakys prieš Aukščiausiąjį.

Nepažinojau, bet amžinos ramybės Gydytojai. Tebūna lengva žemelė. Užuojauta artimiesiems.

Taip..., būti gydytoja iš pašaukimo...ir yra žmogaus gyvenimas...,- Užuojauta artimiesiems...,ir visiems Gerbiantiems Gydytojo profesiją, darbą...,kaip patį žmogaus Gyvenimą...,Palikimo "užsispyrusiai žemaitiškai" tęsti darbus...,- toks einamas Kelias ir yra Palikimas mūsų...Rūpintis vienas kitu...Amžinoje Meilėje neramiai ir reikliai žmogaus sielai..., te pribūna Amžinoje Jiezaus Meilėje..., dėl netekties Užuojauta