Ši praktika galiojo seniai, tačiau dabar Vyriausybė užsimojo ją sugriežtinti, už tokius kapus bus atsakingi ne kapų administratoriai, o specialios savivaldybių komisijos, kurios ir leis svetimus žmones laidoti neprižiūrimų kapų vietoje, prieš tai įsitikinusios, kad kapai tikrai neprižiūrimi. Savivaldybės purkštauja, esą tokiais sprendimais jiems užkraunama didesnė biurokratinė našta, o štai naudos iš to nebus jokios.
Vietoj kapų - šiukšlyną primenanti vieta ir kapinių administracijos paliktas raštelis su raginimu atsiliepti mirusiojo gimines. Vyriausybė užsimojo įvesti tvarką, ir netrukus tokių kapaviečių turėtų nelikti, mat yra artimieji ar ne, čia bus laidojami svetimi žmonės. Taip esą ir kapinių žemė bus taupoma, ir laidojimo vietos atrodys tvarkingiau. Planuojama naujove pasibaisėjo vilnietė Liudmila.
Piktinasi ir kiti artimųjų netekę žmonės. Nes šeimos kapavietės esą neturi būti liečiamos. Tačiau aplinkos ministras problemos nemato. Jis aiškina, esą naujovė kaip tik leis kapavietes skirstyti skaidriau nei buvo daroma iki šiol.
Kapavietė būtų registruojama duomenų bazėje ir savivaldybėje sudarytos komisijos priimamas sprendimas lemtų galima čia laidoti naują mirusįjį ar ne. Asociacijos „lapkričio antrosios draugija“ pirmininkas sako, kad ne tik skaidrumo daugiau būtų, bet ir nereikėtų vėjais leisti mokesčių mokėtojų pinigus perkant žemes naujoms kapinėms.
Ar užlaidojimas ant svetimo žmogaus bus efektyvus kapinių žemių taupymas bent jau sostinės valdžia abejoja. Priešingai, naujasis vyriausybės reglamentavimas dėl kapų priežiūros savivaldybėms padidins ir taip nemenką, kaip jos sako, biurokratijos naštą. Ir ne tik tai bus problema.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
