„Pagražino mane. Visi iš manęs juokiasi, sako, kad tai mano pirmas krikštas. Bokso pasaulyje sukuosi dvidešimt metų, tačiau antakį man prakirto pirmą kartą“, - po varginančios aštuonių raundų kovos su amerikiečiu Cameronu Krealu sakė „Mean Machine“ pravardę JAV gavęs 28-erių lietuvis.
Jis pasakojo, kad anksčiau komandos nariai iš jo juokdavosi: „Nužengęs iš ringo vis sulaukdavau klausimo, ar boksavausi, nes atrodydavau tarsi „babyface‘as“ – jokių sužalojimų, mėlynių nebūdavo. Dabar bent jau prieš komandą galėjau pasipuikuoti savo įbrėžimais. Pašventino mane už visas ankstesnes kovas“.
Tai buvo penkioliktoji E. Kavaliausko pergalė profesionaliame bokso ringe. Lietuvis jame dar nėra patyręs pralaimėjimo skonio.
Ringe – tarsi meškinas
„Šįkart teko pasikankinti visus aštuonis raundus. Sunkoka kova. Reikia prisipažinti, kad trijų savaičių pasiruošimui neužteko, - teigė prieš tai du mėnesius Lietuvoje atostogavęs E. Kavaliauskas. – Maniau, kad viskas bus gerai, tačiau ringe nejaučiau savo varžovo, o kojos – tarsi į smalą įkištos buvo. Šlepsėjau kaip meškinas po ringą. Tačiau žinau, kad iš visko reikia pasimokyti. Sutarėme su treneriais ir komanda, kad daugiau tokių bajerių – trijų savaičių pasiruošimo – nedarysime“.
Boksininkas prisipažino, kad treneriai abejojo ir dėl kovos su C. Krealu. „Man paskambino, paklausė, ar kovosiu. Sutikau. Treneriai buvo pašiurpę. O aš labai tikėjau savo jėgomis. Po kovos laukdamas teisėjų sprendimo paskelbimo nesijaudinau, žinojau, kad kelis raundus pralaimėjau, bet jaučiau, kad į viršų turi būti pakelta mano ranka“, - kalbėjo E. Kavaliauskas.
Pirmosios lietuvio kovos profesionaliame ringe buvo keturių raundų, vėliau šešių, o dabar po aštuonis. „Dvylikos raundų kova – dėl čempiono diržo. Manau, kad kita mano kova bus dešimties raundų, - apie kovų formatus aiškino boksininkas. – Ištvermė? Pirmieji raundai neretai būna lėtesni negu mėgėjų bokse. Kūnas per juos įšyla ir kūnas laikosi. Profesionalų kovose labai retai boksininkai pirmuose raunduose veržiasi į priekį“.
Sekmadienio mintys
Prabilęs apie savo „laisvas“ dienas po kovos E. Kavaliauskas dar kartą nusijuokė. „Ilgai miegojau. Su žmona tik per pietus išsijudinome iš namų. Šįkart buvome nuvažiavę iki Santa Barbaros pasivaikščioti. Ji yra visai netoli mūsų namų, - pasakojo boksininkas. – neretai nuvažiuojame į pliažą, o vakarais susėdame su draugais, bendraujame, arbatą geriame. Tos laisvos dienos labai greitai prabėga, atrodo, nieko ir nespėji“.
Pasak E. Kavaliausko, boksininkai visada laukia šeštadienio pietų. „Iš ryto visų laukia sunki treniruotė – bėgame rimtą krosą į kalnus, o vėliau – laisvi. Visi laukiame to laisvo pusdienio. O sekmadienį? Tik ateina sekmadienis ir jau pradedi galvoti, kad pirmadienį – į salę, - juokėsi boksininkas. – Pirmadieniais salėje visi susirenka apsimiegoję ir nerangūs“.
„Vyriška“ baimė
Lapkričio 26 dieną E. Kavaliauskas kovos Las Vegase. „Manęs laukia „reitinginis“ varžovas ir dešimties raundų kova. Jau sulaukiau perspėjimo iš vadybininkų ir organizatorių, kad reikės ruoštis rimtoms kovoms, - atsargiai apie kovą dėl čempiono titulo kalbėjo E. Kavaliauskas. – Labai smagu, iškart nuotaika geresnė pasidarė“.
Paklaustas, ar nebijo to, ko labiausiai laukė pastaruosius metus, lietuvis pajuokavo. „Žinai, kažkada apie tas baimes kalbėjome su draugu. Tada jam prisipažinau, kad nieko nebijau... Išskyrus vieno. Nebijau, kad mane sumuš, ką nors man sulaužys, bet bijau mažų vaikų, - juokėsi boksininkas. – Nes jie tokie mažiukai ir trapūs atrodo. Eina sau“.
Kiek surimtėjęs E. Kavaliauskas sakė, kad kovos dėl čempiono titulo jis nebijo: „Juk visą gyvenimą to siekiau. Dabar man gali būti suteiktas šansas, todėl belieka tik džiaugtis“.
Silpnoji vieta
„Ne vieną kartą esu matęs, kaip boksininkai į kovas atsiveža ir savo šeimas. Aš niekada nenorėjau, kad Vitalija (Egidijaus žmona, - aut.past.) matytų mano kovą gyvai. Juk gali viskas ringe „pasisukti“ netinkama linkme. Gaila būna stebėti šeimą, kuri mato, kaip šeimos galva gauna traumą ar jam nutinka dar kažkas baisaus, - teigė E. Kavaliauskas. – Tačiau apsipratome, kad ji mane stebi. Daugelis sakė, kad mane tai trikdys, bet aš sugebu susikoncentruoti į kovą, nors žinau, kad Vitalija yra šalia“.
Čia į pokalbį įsiterpė ir pati Vitalija: „Prieš šią kovą aš jo klausiau, ar vešis kartu. Sakė „Ne“. Bet vis vien nusivežė“.
„Per minkštas aš esu – ji mane palaužia“, - juokėsi E. Kavaliauskas.
„Bet kitų boksininkų žmonų arenose nesu mačiusi“, - šyptelėjo Vitalija.
„Ir dabar visi žinos mano silpną vietą – vienintelis žmogus, kuris mane palaužia yra mano paties žmona“, - mirktelėjo Egidijus.
Kompiuteriniai žaidimai
„Pralaimėti? Visada bijau pralaimėti. Stengiuosi apie tai negalvoti, veju tokias mintis, bet jaudulys visada yra šalia, - prisipažino profesionaliame ringe dar neįveiktas lietuvis. – Kartais save pagaunu svarstantį „o kas būtų, jeigu būtų“, bet visada sau pasakau, kad viskas bus gerai, kad laimėsiu. Reikia kuo mažiau galvoti apie pralaimėjimus“.
„Tik neklausk, apie ką dabar galvoju“, - tuoj išgirdau iš boksininko.
„Tinginiauju miegodamas, bet šiandien nepavyks pamiegoti, - E. Kavaliauskas metė žvilgsnį į žmoną. – Šiandien reikės važiuoti į pliažą. Kai žmona pasako, kad važiuosime į pliažą, jau niekur nedingsiu, važiuosime. Turiu dar vieną silpnybę be miego. Turiu žaidimų konsolę „Xbox“, šiuo metu žaidžiu žaidimą „Mafia 3“. Šio žaidimo laukiau pusmetį. Susimokėjau iš anksto ir laukiau, kada prasidės prekyba. Nenorėjau stovėti eilėse. Savo miestelyje buvau penktas, kuris įsigijo šį žaidimą“.
E. Kavaliauskas teigė nesantis išprotėjęs dėl kompiuterinių žaidimų. „Nežaidžiu „online“ ir nesėdžiu naktimis. Tiesiog nusiperku, „praeinu“ ir ramu, - šypsojosi boksininkas. – Prieš tai žaidžiau FIFA. Šiuo žaidimu susirgau dar 2007-aisiais. Žinai, kas yra keisčiausia? Nežaidžiu jokių muštynių! Buvau nusipirkęs „Mortal Kombat“, bet nunešiau atgal į parduotuvę – nepatiko. Man ir taip tų muštynių gyvenime užtenka“.
