Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kovo 25-osios vidurdienį, šviečiant akinančiai vėluojančio pavasario saulei, Alytaus rajone esančiose Miroslavo kapinaitėse buvo palaidota mėnesio ir šešių parų Vakarė Kašėtaitė. Gražus miniatiūrinis baltas karstelis buvo užpiltas storu žemės sluoksniu, o naują kapelį papuošė baltų chrizantemų puokštės, sumirgėjo žvakių liepsnelės. Laidotuvių procesija buvo labai kukli. Vakarės neapraudojo nė vienas jai artimas žmogus - čia nebuvo nei mamos, nei tėčio, nė vieno broliuko ar sesutės. Nepaprastai anksti Anapilin iškeliavusią mažylę laidojo Miroslavo seniūnijos socialinio darbo organizatorė Onutė Jaciunskienė, duobakasiais tapę Ignas Jaciunskas (Onutės ir Igno jokie giminystės ryšiai nesieja), kurio namuose gyvena Vakarės motina Diana Kašėtienė, ir šio vyriškio kaimynas Gintas Dimša, karstelį iš morgo atvežęs vairuotojas, šių eilučių autorė ir laidotuves įamžinęs redakcijos fotografas... Kodėl su dukra neatėjo atsisveikinti jos motina? Niekas negalėjo pasakyti, kur ir ką tuo metu veikė 40-metė moteris...
Mažylės mirtis
Mirties liudijime buvo parašyta, jog V. Kašėtaitės mirties priežastis - skrandžio turinio įkvėpimas. Tai reiškia, jog mažylė užspringo... D. Kašėtienei pastogę suteikęs 62 metų I. Jaciunskas pasakojo, jog atsikėlęs ankstų kovo 23-osios rytą jis išėjo į kiemą atnešti malkų. Netrukus vyriškį pasivijo įnamės Dianos šauksmas, jog jos mergaitė - negyva. Įvirtęs trobon, kur virtuvėje ant sofos miegodavo moteris su savo mažyle, sodybos šeimininkas įsitikino, jog Vakarė iš tiesų nebegyva. Esą dar naktį, apie trečią valandą, motina ją pamaitino - tada viskas buvo gerai.. Kadangi tuo metu šioje sodyboje svečiavosi ir buvęs Dianos gyvenimo draugas Valdas Skidzevičius su dviem poros vaikais, jis ir paskambino policijai. Tą patį rytą žinią apie mergytės mirtį gavo ir pastarosios tėvas - tame pačiame Vankiškių kaime (Miroslavo seniūnija) gyvenantis Vytautas Kaminskas...
Diana nebaigė pradėtų darbų
Kitą dieną Miroslavo seniūnas Jonas Juravičius sulaukė skambučio iš Alytaus morgo. Jo darbuotojai pranešė, jog niekas nepasiima V. Kašėtaitės kūnelio, paskubino tuo pasirūpinti valdiškai įstaigai. Seniūnas buvo priverstas baigti visus darbus ir važiuoti pas oficialiai seniūnijoje savo gyvenamosios vietos nedeklaravusią, tačiau čia, o tiksliau - Igno Jaciunsko sodyboje, trečius metus gyvenančią aštuonių vaikų motiną D. Kašėtienę. Deja, J. Juravičius namo duris rado užrakintas iš vidaus. Maždaug po pusvalandį trukusio beldimo ir grasinimo išdaužti langą, seniūnas pagaliau buvo įleistas vidun. Čia jis rado ne tik mirusios mergytės motiną, bet ir jos "biologinį tėvą" - V. Skidzevičių su dviem jų mažamečiais vaikais. Į klausimą - kodėl neįsileidusi iš karto - Diana nieko neatsakė. Tačiau netrukus moteris patikino, jog jau ruošiasi laidotuvėms, yra užsakiusi duobkasius. Ir tuoj pat ėmė jais skųstis - esą šie, iš anksto užsiprašę alaus ir jo gavę, metė vos pradėtą darbą... Kaip paaiškės vėliau - jį baigė kiti vyrai...
Nežinia, kodėl Diana ir pati nebaigė pradėtų darbų. Seniūnijos socialinio darbo organizatorė O. Jaciunskienė pasakojo, jog D. Kašėtienė pati susitarė su kapinių sargu ir išrinko dukrelės kapo vietą, užsakė karstelį, gėles, laikinąjį paminklą-kryžių, susitarė, jog paskutinėn kelionėn mažylę palydės Miroslavo klebonas... Deja, tuo viskas ir baigėsi. Nors visą dieną jos laukė ir kunigas, ir seniūnijos darbuotojai - Diana dingo lyg į vandenį. Tad Vakarę teko laidoti svetimiems... Beje, šiemet tai jau antras žmogus, kurio paskutinė kelionė artimiesiems visiškai nerūpėjo...
Vaikai suskaičiuoti, vyrai - ne...
Apie D. Kašėtienę, kurią dėl dažnai keičiamos gyvenamosios vietos aplinkiniai gyventojai praminė "varle keliauninke", teko išgirsti visko... Kad ji - labai tvarkinga, ir visiškai nerūpestinga mama, kad ji mėgsta stikliuką arba - kad... alkoholio neima į burną... Tačiau nenuginčijama tiesa yra ta, jog Diana pagimdė 8 vaikus, kurių neaugino nė vieno (išskyrus ką tik gimusią Vakarę). Kaip jau buvo minėta, du 5 ir 6 metukų sūnus augina jų tėvas V. Skidzevičius, įsikūręs netoli Alytaus esančiame Miklusėnų kaime. Kitas sūnus ir dukrelė auga Alytaus vaikų kūdikių namuose. Dar trijų vyriausiųjų vaikų atžvilgiu Dianos motinystės teisės apribotos... Na, o kiek vyrų turėjo ši moteris - niekas tiksliai suskaičiuoti negalėjo...
Seniūnijos socialinio darbo organizatorė O. Jaciunskienė pasakojo, jog šių metų vasario 18 dieną gimusią Vakarę ir jos motiną kartu su seniūnu ji aplankė kovo 6-ąją. Seniūnijos atstovus nustebino rasta pavyzdinga tvarka bei švara. Išskalbta, "išpurenta" patalynė, gražiai aprengta, pamaitinta naujagimė, prikūrenta krosnis nuginė šalin visas abejones, jog mergytei trūksta priežiūros. Atrodė, jog jos motina - pati pavyzdingiausia moteris. Tada nekilo nė menkiausios abejonės, jog Diana nesugebės savo mažyle deramai pasirūpinti. Esą tada ji žadėjo šią dukrelę tikrai auginti pati - į valdiškus namus sakė jos neatiduosianti... Tačiau kai seniūnas šiuose namuose apsilankė išgirdęs žinią apie Vakarės mirtį, jis pamatė kitokius vaizdus...
Įnamei - pagyrimo žodžiai
Labiausiai šią moterį gynė I. Jaciunskas. Vyriškio teigimu, Diana jo namuose atsirado beveik prieš trejus metus. Ji skundėsi nesugyvenanti su V. Skidzevičiumi ir prašė pastogės. Ignas ją priėmė be jokių išlygų. Mat pats buvo seniai išsiskyręs, gyveno vienas, tad vietos pakako abiems. Tuo metu Diana laukėsi. Po kurio laiko ji pagimdė dukrą Valdutę, kurios tėvas - tas pats V. Skidzevičius. Tačiau mergytė atsidūrė kūdikių namuose. Sužinojęs, jog turi dukrą, Valdas esą ne kartą aplankė Dianą, vis prašė sugrįžti pas jį. D. Kašėtienė pakluso buvusio sugyventinio prašymui, tačiau po kurio laiko vėl grįžo pas Igną. Moteris jam guodėsi, jog Valdas neduoda pinigų, jog su juo bendras gyvenimas - neįmanomas... Su buvusiu sugyventiniu liko ir jos mažieji sūnūs...
Nauji vyrai - nauji vaikai...
Po kiek laiko Diana ėmė draugauti su maždaug dešimčia metų jaunesniu šio kaimo gyventoju Vytautu Kaminsku. Buvo net pusmečiui apsigyvenusi jo motinos namuose, tačiau nesutarė su neoficialia anyta, tad grįžo atgal. Atrodo, jog vietinių "Vytuku skurdžiuku" dėl pernelyg menko sudėjimo bei pomėgio išgerti pravardžiuojamas vyrukas Dianai nelabai tiko. D. Kašėtienė skundėsi, jog naujasis draugas stikliuką mylėjo labiau nei ją, paskui pradėjo ją mušti, darėsi vis agresyvesnis. Dėl to pats sodybos šeimininkas I. Jaciunskas porą kartų šį vyruką vijo iš savo namų. Kaip bebūtų keista, nuo Vytauto Diana susilaukė sūnaus (auga kūdikių namuose) ir dukrelės Vakarės, kurios jau nebėra gyvųjų tarpe.
- Dianos man labai gaila, - po mažylės laidotuvių susijaudinęs kalbėjo I. Jaciunskas. - Ji man nieko blogo nepadarė, priešingai - yra labai gera, rūpestinga, tvarkinga moteris. Man padeda šeimininkauti namuose, puikia verda, tvarkosi. Tokios moters dar savo gyvenime nebuvau sutikęs... Tiktai labai gaila, kad jai taip nepasisekė su vyrais... Aš Dianą puikiai suprantu, nes žinau, kaip jaučiasi žmogus, gyvendamas po svetima pastoge...
Paklaustas, kodėl tuomet su šia moterimi nesusiejo savo gyvenimo, I. Jaciunskas prisipažino, jog jeigu Diana būtų jo bendraamžė arba tik šiek tiek jaunesnė, jis mielai būtų siūlęs gyventi kartu, kaip vyras ir žmona. Tačiau vesti dviem dešimtmečiais jaunesnę moterį neleido sąžinė...
