Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės rajono apylinkės teismas nutarė kol kas vienam mėnesiui suimti Kazlų Rūdos miesto gyventoją Juozą Simniškį (59 m.), kuris įtariamas nužudęs kartu gyvenusį savo uošvį Antaną Rabikauską (77 m.). Suimtajam gresia ne vieneri nelaisvės metai.
Abu vyrai - našliai. Prieš kurį laiką mirus Juozo Simniškio žmonai Julijai, šiosios tėvas Antanas Rabikauskas taip ir pasiliko gyventi žento ir dukters name. Kaimynų teigimu, bedarbių žmonių pastogėje ir anksčiau būdavo išgertuvių bei triukšmo, tačiau kai vyrai teliko dviese, girto šurmulio dar padaugėjo. Įsilinksmindavusius tėvą ir senelį, anot vietos policijos pareigūnų, "prilaikydavo" kartu gyvenanti Juozo Simniškio dukra.
Lemtingąjį vakarą Juozo dukra buvo išėjusi pas savo draugą. Namuose likę vyrai turėjo svečių - girtauta buvo jau ne pirmą dieną. Baigėsi tuo, kad rytą uošvis Antanas Rabikauskas vakarykščių sugėrovų buvo aptiktas namuose nebegyvas. Iš pradžių buvo manoma, kad vyriškis miręs dėl kokios nors ligos ar tiesiog "pervargęs" nuo daugiadienių išgertuvių, tačiau teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs kūną, aptiko gilią durtinę žaizdą krūtinėje. Nustatyta, kad vienintelio dūrio būta itin pavojingai taiklaus - peiliu buvo pažeista širdies aorta, tad mirtis buvo labai greita. Ekspertas sakė, kad net ir skubiai iškviesta greitoji medicinos pagalba nelaimėliui jau nebūtų galėjusi padėti.
Pareigūnai iškart sulaikė nužudytojo žentą Juozą, kuris prisipažino išvakarėse vienu mostu bandęs nutildyti neva įkyriai vis bambėjusį girtą uošvį. Anot Juozo, tuo metu jie namuose buvo tik dviese - abu buvo pamiegoję po išgertuvių ir nutarę pasigaminti valgyti. Juozas ruošėsi keptis žuvies. Jis kaip tik darbavosi peiliu, kai dar neišsiblaivęs uošvis nesustodamas ieškojo priekabių. Neapsikentęs žentas, praradęs kantrybę, dūrė Antanui rankose laikytu peiliu. Smurtu "užgesinusiam" uošvį Juozui tuo metu neatrodė, kad jis galėjęs Antaną rimtai sužaloti.
Suimtas Juozas nuoširdžiai apgailestavo dėl uošvio mirtimi pasibaigusio kruvino konflikto ir tikino, kad žudyti senuko jis tikrai nenorėjo. Įtariamasis pasakojo, kad su Antanu jis labiausiai pykdavosi dėl gyvenimo bendroje pastogėje. Šis konfliktas sustiprėjęs po Juozo žmonos mirties. Nuo tada uošvis žento name gyveno nuomininko teisėmis - mokėdavo už pastogę. Kai tik vyrai prisigerdavo, abu išliedavo susikaupusias nuoskaudas.
J. Simniškis praeityje teistas vieną kartą. Vieną ankstyvą 1997-ųjų gegužės rytą jis buvo užkluptas Kazlų Rūdos kapinėse, kai su žmona atėjo vogti gėlių krepšelių, kuriuos būtų pardavę dar kartą. Sutuoktinius sulaikė vienas mokytojas, prieš kelias dienas palaidojęs tėvelį ir žinojęs, kad šiose kapinėse be jokių skrupulų įjunkę šeimininkauti puokščių bei vainikų vagys. Vyras su draugu prie kapinių sargavo kelias paras, kol sučiuptus vagišius išvilko į dienos šviesą. Sutuoktiniai Julija ir Juozas Simniškiai tuomet buvo nuteisti už kapo išniekinimą.
