farmacijos taisyklė, tavo tiekiami vaistai kompensuojamų sąraše, gyveni atsipūtęs, ne , tenka verstis per galvą, vaistinėse dar kiti "priedai" prie taisyklių

tie pacientai ir taip kenčia, viena ar kitokia tvarka, farmacininkų nesustabdysi godulio

visada buvo nueini nuo nosies lašų, iš kart kiša po penkilika litų, pareikalauji pigiau, gauni už pusantro rusiškus, dešimteriopai pigiau. Plėšikai

vaistininkai ginasi, nori ir toliau pasėdėti ant žmonių nelaimių kupros

vis tiek neitikinamai kalba tie daktarai, kurie gasdina, jog bus paskirtas "netinkamas vaistas".

manau, jog gydytojai gali parasyti vasito veikliaja medziaga ir nurodyti su kokiomis papildomomis medziagomis vengti vaistu, o vaistinese galima bus rasti tikrai ne viena tinkama vaista, o pacientas gales pasirinkti priklausomai nuo kainos.

Jusu ziniai naujo vaisto sukurimas etinei farmacinei kompanijai kainuoja apie 5 ooo ooo (milijardus)doleriu. Kad tai atsipirktu pradzioje vaistas buna brangesnis, galu gale reikia uzdirbti pinigu kitu vaistu kurimui. Nukopijuoti ir gaminti tos pacios veikliosios medziagos vaista kokioje Indijoje ar Vengrijoje kainuoja tukstancius kartu pigiau, o pardavineja vos ne ta pacia kaina ir neatlikus klinikiniu tyrimu efektyvumui ir pasalinem s reakcijoms nustatyti.

suprantu farmacines kompanijas, patobulina vaistą, gauna patentą, tada pakelia jo kainą, kad per 3-4 metus uždirbtų. Po to tą patį dar patobulina, ir t. t. Bet esmė ne tobulinimuose, ne spalvoje, kapsulės formoje ar kokios šalutinės medžiagos pridėjime. Svarbu, kad žmogui sergančiam padėtų. O šiuokart Lietuvoje taip išeina, kad farmacijos pilys ant ligonių skausmų, pinigų ir gyvybių pastatytos. Deja, ir ne tik Lietuvoj :(

kad valstybė pagaliau atkreiptų dėmesį į kompensuojamų vaistų kainas, kokia ten pinigų plovykla, tai trūksta žodžių

žiūriu kad sveikatos apsaugoje ką benuspręstu, farmacininkams puikiai, juk iš esmės ši kąsta PARAZITUOJA visiškos ministerijos nekompetencijos sąlygomis

"To paties cheminio pavadinimo vaisto veiklioji medžiaga ta pati, taigi ir poveikis toks pat". Psichinėmis ligomis sergantys ligoniai. Konkretus pavyzdys - pacientė vartojo ne originalą, o analogą. Atsirado pašaliniai poveikiai, dėl to metė vartoti vaistus, po 10 mėn. vėl atgulė į ligoninę. Du mėnesius prasivartė. Dirbanti, socialiai drausta, vadinasi sodra sumokėjo už antrą kartą apie 4000 lt. Tai yra vadinama didžiuoju taupymu. Patikėkite, tai ne reklama, tai iš mano gyvenimo.
Čia ne pacientus reikia dulkinti, o farmacijas ir gal kai kuriuos gydytojus. Deja, šie per įtakingi :(