kažkas privalo sumušt gerb. V Šustausko rekordą , o ypač-----gerb. K Pūko penkių vedybų rekordą .

JUK NĖRA KUO GIRTIS

Jei trys su tavimi negyveno, tai negyvens ir sekantys. Problemos ieškok savyje. Arba nesusidėk su pirmu kelnes nešiojančiu nusmurgėliu...

Monika, esi labai šauni moteris. Nekreipk, dėmesio, į nusmurgusių valkatėlių komentarus!

Saunuole Monika tik pirmyn

ekskavatorininko-daininyyyko iškabliuota, didele zviazda jaučiasi, vis savo riebų kriuksi apšviesti stengiasi.

Kas augino jos vaikus?
Šiaip ji yra niekas, su mirusia motina sau darosi reklamą.

Nafik man ta RIEBALINĖ PLIURZA

Kalės taip mąsto

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteismin
Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat detalizuotas LR baudžiamojo proceso kodekso (LR BPK) 11 straipsnyje (niekas negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo nuosprendžiu ir remiantis įstatymu). Pažymėtina, kad nekaltumo prezumpcija galioja tiek sulaikant, tiek suimant asmenį, taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Atlikdami procesinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (pvz., policija, jos pareigūnai) privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos nuostatų.

Nekaltumo prezumpcija – vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol teismas (ir tik teismas) nenustato kitaip (nepriklausomai nuo to, ar asmuo prisipažįsta, padaręs nusikaltimą). Šis principas yra įtvirtintas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 st