Tyrimui vadovavo mokslininkas Hui Su iš NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, prisidėjo ir kiti jo kolegos.
Naujo tyrimo pagrindinė mintis yra ta, kad daugelis pasaulyje naudojamų klimato modelių per švelniai įvertina būsimo lietaus kiekį, nes neatkreipė pakankamai dėmesio į plunksninių debesų mažėjimą atogrąžų regionuose.
Kaip mažėjantis debesų kiekis gali lemti padidėjusius kritulius?
Mokslininkas H.Su sako, kad kritulių kiekis yra susijęs ne tik su debesimis, iš kurių krinta lietus. Jis mini, kad taip yra dėl to, kad Žemė iš Saulės sukaupia didelį energijos kiekį, o šilumos energijos, kuri palieka Žemę yra mažiau. Atogrąžų debesys sukauptą šilumą laiko tarytum spąstuose, taip ji lieka atmosferoje.
Ateityje, kai debesys taps mažesni, atmosfera atogrąžų regione atvės (nes debesys nebegalės sulaikyti šilumos atmosferoje). Dėl šylančio klimato, per artimiausius dešimtmečius atmosfera gali suformuoti mažesnį plunksninių debesų kiekį. Tai taip pat padidins tropinių kritulių kiekį, kuris galės šildyti orą išlaikydamas aušinimą.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad buvo nepakankamai įvertintas lietaus kiekis
Tyrimo metu mokslininkai palygino pastarųjų metų klimato duomenis, kurie buvo generuojami 23 skirtingų klimato modelių. Jie naudojo palydovines priemones ir žemės lygio stebėjimo duomenis bei kitą informaciją.
Paaiškėjo, kad klimato modelių prognozės nepakankamai įvertino padidėjusią kritulių normą, kuri didėjo kartu su didėjančia temperatūra per pastaruosius dešimtmečius. Naujausias modelis tai įvertina, todėl šis tyrimas gali pateikti tikslesnius duomenis bei pagerinti ateities kritulių kaitos prognozes.
