Iki Pietų Sudano atsiskyrimo, Sudanas buvo pati didžiausia valstybė Afrikos žemyne. Šiuo metu šalyje gyvena beveik 40 mln. gyventojų, kurių tik 75 % geba skaityti ir rašyti. Čia iki šiol klesti vergovė ir prekyba žmonėmis. Turizmas Sudane nėra išvystytas.
Nestabili šalies politinė padėtis, protestų ir demonstracijų tikimybė kelia ypač didelį pavojų keliautojų saugumui. Užsienio reikalų tarnybos visame pasaulyje savo šalies piliečiams į Sudaną vykti nerekomenduoja, tačiau nardymo entuziastams šis regionas yra vienas patraukliausių.
Įspūdingi koraliniai rifai ties Sudanu, gyvūnijos įvairovė, ypatingi povandeniniai objektai, taip pat ryklių gausa traukte traukia nardančius smalsuolius iš skirtingų pasaulio kampelių. Idėjos nukeliauti į šią šalį aš nepaleidau mažiausiai du metus. Norinčių ten nuvykti atsiranda itin retai, tad galiausiai susibūrus grupelei patyrusių narų iš Lietuvos, leidžiamės į nardymo safarį Sudane.
Beprotiškas lėktuvo nusileidimas
Staigus trenksmas gerokai supurto visus, kelionės ramybe besimėgavusius keleivius. Rankose snaudęs mano telefonas skrenda žemyn, iš ausų išplėšdamas Enya grojusias ausines. Pabundu. Lyrišką muziką nutraukia paniškas šurmulys. Lėktuvo drebėjimas toks dramatiškas, jog atrodė tarsi būtume nusileidę į bulvių lauko vidurį.
„Tikriausiai praktikantas!“, – už nugaros pasigirsta ironiška, išgąsčio persmelkta replika apie pilotą. Akimirką sunku susigaudyti, ar kvatoti iš ką tik orlaivio salonu nuvilnijusio juokelio, ar verčiau tylėti ir įdėmiai laukti aptarnaujančio personalo dėmesio, o gal net kokios nors komandos iš jų.
Visi, gan erdvaus, tačiau pustuščio, lėktuvo keleiviai pradeda neramiai bruzdėti ir stingdančiai plačiomis akimis toliau paniškai žvalgosi aplink. Įgula, čiupusi milžiniško dydžio gesintuvus, puola tiesiai prie lėktuvo išėjimo durų, ir, laukdama orlaivio sustojimo, pasiruošia galimai neplanuotai operacijai.
Pro apvalius lėktuvo langus matyti blykčiojantys ugniagesių gelbėtojų technikos švyturėliai. Oro uosto teritorijos tamsoje nemenkas sujudimas. Lėktuvas netrunka sustoti ir mes nedelsiant laipinami lauk.
Lengviau atsidusę atsisegame saugos diržus, akimirksniu susirenkame savo daiktus ir sparčiu žingsniu pasiekiame išėjimą. Leidžiamės geležiniais laiptais žemyn lydimi šaižaus vieno iš dar besisukančių variklių barškėjimo. Ausį rėžiantis variklio triukšmas, atsiradęs lėktuvui dar nenusileidus, ne juokais išgąsdino visą Port Sudano oro uostą.
Stengiamės daug nebegalvoti, išskyrus apie tai, kad, nepaisant visko, šią akimirką esame saugūs. Pasitikęs šiltas Sudano brizas mažumėlę atpalaiduoja primindamas, kad po dviejų dienų varginančios kelionės galiausiai esame visai arti tikslo.
Įtarimą sukėlę gestai ir bagažo krata
Kėdainių autobusų stotį primenančio oro uosto darbuotojai pasitinka su pluošteliu mūsų grupės vizų. Sklandžiai susidorojame su visomis identifikacijos procedūromis ir, džiugiai nusiteikę jau laukiame standartiniu konvejeriu atvažiuojančių savo lagaminų.
Čia pat, vietoje, organizuojame ir komandinės asmenukės procedūrą. Žinoma, demonstruodami nuotaikingą akimirką, suraitome linksmų, fotografuojantis mums įprastų pirštų kombinacijų, kurios būtinai patraukia personalo dėmesį.
Esu vienintelė moteris dvylikos vyrų iš Lietuvos būryje. Pareigūnai, susmeigę akis būtent į mane, primygtinai reikalauja paaiškinti tai, ką džiaugsmingai ką tik improvizavau prieš objektyvą. Lengvai išvesta iš pusiausvyros stengiuosi įrodyti, kad dviejų pirštų „Victory“ kombinacija – tai viso labo tik mano vardo simbolis. Pavyksta. (Vėliau sužinome, kad šis simbolis Afrikoje yra įžeidžiamųjų sąraše, jei jis rodomas delnu į save!)
Netrukus sujuda bagažo konvejeris, kuriuo įvažiuoja ir mūsų lagaminai. Jų turinys yra brangiausias naro turtas, tad jei netyčia bagažas pasimestų, galima būtų skelbti atostogas žlugusiomis.
Taip ir atsitinka. Vieno lagamino nėra! Įtarimą sukėlęs bagažas - manasis. Keli sulaikyti lagaminai laukiamajame pasirodo iškart po sirenos ir į salę įplaukia tuo pačiu konvejeriu, tik visi balti, kreida pažymėti kryžiukais. Taip čia ženklinamas įtartinas bagažas.
Pareigūnai nedelsdami pareikalauja tuojau pat atidaryti lagaminą. Be abejonės, privalau parodyti visai komisijai ne tik viduje esančią nardymo įrangą, bet ir pristatyti visą savo garderobą, skaitomą knygą, kremą nuo saulės bei kitus atostogų atributus, tarp kurių, žinoma, ir tai, dėl ko skanerio informuota pradėjo kaukti sirena.
Povandeninis prožektorius, kartu su hermetiškai užsandarintu akumuliatorių konteineriu, oro uosto darbuotojams atrodė ypač grėsmingai. Ši nardymo inventoriaus dalis ilgai buvo analizuota ir Kairo oro uoste, kur galiausiai gavau leidimą povandeninį šviestuvą gabentis į Sudaną. Didelę šviesos galią po vandeniu turintis prožektorius reikalingas naktiniams nardymams. Įtikinus ir Sudano pareigūnus, kad akumuliarių konteineryje nėra nieko pavojingo, uždarau lagaminą.
Kol vyko mano bagažo peržiūra, už nugaros buvo atlikta ir kitų, tuo pačiu lėktuvu vykusių keleivių įtartinų lagaminų krata. Viename lagaminų – ir stipriųjų gėrimų asortimentas, kuris, stebint visai personalo procesijai, buvo priverstinai išpiltas į šalia esančio viešojo tualeto klozetą.
Alkoholis yra draudžiamųjų į šalį įsivežti daiktų sąraše. Ne tik įsivežti, bet ir jį vartoti Sudano teritorijoje yra nelegalu. Už neteisėtus veiksmus šalies pareigūnai pažeidėją ne tik gali nuteisti, bet ir vadovaudamiesi savo šalies įstatymais, nuteistąjį netgi turi teisę kankinti fizinėmis bausmėmis.
Šalia oro uosto jau laukia autobusas, kur mūsų lagaminai sparčiai sumetami tiesiog ant stogo! Ne juokais sunerimstame dėl galimo povandeninės įrangos praradimo. Vis dėlto sudaniečiai mus įtikina, kad dėl daiktų saugumo galime būti visiškai ramūs. Susėdame į vidų ir, lengvai atsikvėpę, 20 minučių riedame į Port Sudano uostą.
Viduramžius menantis Port Sudano gyvenimas
Port Sudane gyvena apie pusę milijono sudaniečių. Iš pažiūros miestas yra kiek tvarkingesnis, švaresnis ir ramesnis nei kurortai, lankyti šalies kaimynystėje esančiame Egipte. Tai pagrindinis Sudano uostas.
Viduramžius primenanti atmosfera jaučiama nuo pat pirmos akimirkos. Nuostabos pilni vietinių žvilgsniai, nukreipti į mus byloja, kad baltaodžiai čia ypač retas reiškinys. Turistai čia, ko gero, neužklysta, išskyrus retkarčiais atvykstančias ir trumpam į krantą išlipusias narų grupeles, atostogas leidžiančias laivuose ir pakankamai toli nuo Sudano krantų.
Vasariškai šiltą kovo vakarą uosto pakrantė nusėta prekeivių, siūlančių vietinės gamybos įvairiausių gaminių bei skirtingų vaisių, riešutų, prieskonių ir kitokių Sudano gamtos gėrybių. Čia galima paragauti ir pasakiškai skanios tradicinės Sudano kavos, verdamos jaunučių merginų čia pat, katilus primenančiuose virduliuose.
Šįvakar krantinėje esame vieninteliai atvykėliai. Kol mūsų lagaminai keliami nuo autobuso stogo, spėjame padaryti kelias nuotraukas su vietine egzotika ir tuoj pat sušokame į valtį, plukdančią į didįjį atostogų laivą, vardu Andromeda.
Atitolę nuo kranto stebime krantinėje susirinkusių port sudaniečių palydinčius žvilgsnius. Susėdę palei krantą ant išrikiuotų plastikinių kėdžių kiekvieną vakarą jie žvelgia į išplaukiančius ir sugrįžtančius laivus, į tolį, į beribį horizontą, o kai kurie galbūt į išsvajotas galimybes. Tokia uostamiesčio gyventojų kasdienybė.
Andromeda
Penkiomis žvaigždutėmis įvertintas nardymo safario laivas atrodo išties įspūdingai. Savaitę truksiančios kelionės sąlygos čia puikiausiai pritaikytos kiekvieno nardančio poilsiautojo poreikiams. Erdvus valgomasis, ypač patogus pasiruošimo nardymui denis, jaukus instruktažų kambarys, 100 kv. m. saulės vonių denis ir netgi unikaliai įrengtas kaljano kambarys dar labiau pastiprina atostogų nuotaiką. 26 keliautojus paprastai apgyvendinantis laivas paruoštas naujai kelionei po Raudonąją jūrą.
Įsikuriame. Savo grupėje turėsime tris svečius: brandaus amžiaus vokiečių porą ir merginą iš Vengrijos, tad viso būsime 16 narų. Po trumpos pažinties su Andromeda susirenkame pirmajam susitikimui su pagrindiniu laivo gidu Mimo. Šįvakar jis trumpai instruktuoja apie tvarką laive, įgulą ir viską, kas mūsų laukia savaitę truksiančios kelionės metu.
Tolygų šokoladinį įdegį įgavęs plikai skustas instruktorius įspėja mus, išbalusius europiečius, apie saulės poveikį sveikatai, primindamas, kad saulė čia ypatingai stipri. Temperatūra kovo pabaigoje kasdien gerokai viršija 30 laipsnių karštį. Čia pat jis sudiktuoja valandas, kada kūnui saulė sveikiausia, o kada – ypatingai pavojinga. Narams, beje, tai ypač aktualu.
Būdami prie kranto turime wifi ryšį, tad naudojamės siuntinėdami artimiesiems pirmąsias asmenukes laive ir skelbiame povandeninių atostogų pradžią. 4 val. ryto 40-ies metrų ilgio Andromeda palieka krantą. Nuo šios akimirkos prarandame bet kokį susisiekimo su civilizacija ryšį visai savaitei.
