Lietuvos įstatymai vis dar draudžia namų gamybos alkoholinius gėrimus, nors vaišės kaimo šventėse retai kada apsieina be kultūrinio paveldo – naminukės. Politikai, siekiantys naminės įteisinimo, tvirtina, kad šis žingsnis sumažintų girtavimą, skatintų verslą ir reikštų, kad naminės degtinės kokybė kontroliuojama. Galimų įstatymo pataisų oponentai tikina, kad Lietuvos žmonės dar nepribrendę tokioms pataisoms ir alkoholio gamybos namuose legalizavimui. Į dvi priešingas stovyklas dalijasi ir kaimo turizmo sodybų šeimininkai.
Atėjo laikas
Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo įteisinti naminės degtinės gamybą ir siekia, jog Seimas patvirtintų jo parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. „Nėra švenčių, kuriose nepavaišintų kultūriniu paveldu – visi tai daro. Laikas jį legalizuoti, kad šis gėrimas ateitų į rinką. Esu įsitikinęs, kad jeigu šis verslas taps legalus, jis išnaikins girdyklas, nelegalius alkoholio taškus“, – yra sakęs Seimo narys.
– Siūlau leisti naminę degtinę gaminti tik kaimo turizmo sodyboms. Jos turėtų būti įregistruotos Lietuvos ūkininkų ūkių registre, teikti kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir pagal reikalavimus sertifikuotos kaip tradiciniai amatininkai. Tik tokie subjektai galėtų pasigaminti iki 1000 litrų naminės, kuri būtų ne stipresnė kaip 65 laipsnių. Šie alkoholiniai gėrimai būtų vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. Mano galva, tai sustiprintų šalies ekonomiką: geriausi Lietuvoje užauginti grūdai nebūtų, kaip dabar, išvežami į Vakarų šalis. Juk būtent iš mūsų grūdų pagamintą spiritą vėliau perkame ir gaminame degtinę. Be to, įteisinus naminę įvairias užpiltines, vaistinius liaudies preparatus galėtų gaminti vietos žolininkai.
Visoje Europos Sąjungoje tokia veikla įteisinta. Be jokių problemų šio gėrimo galima įsigyti ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje ar Lenkijoje. Idėjos oponentams visada sakau ir galiu pakartoti, kad tie, kas nori nusigerti, jau dabar tai daro: geria spirituotą vyną arba alų, įvairius alkoholio kokteilius. O neįteisinus degtinės gamybos ji vis tiek verdama, tik jos niekas netikrina, ir tokia degtindarystė gali būti prilyginta prekybai sveikatai pavojingais surogatiniais gėrimais.
Reikia mechanizmo
Tauragėje Seimo nariu išrinktas socialdemokratas Darius Petrošius šiuo klausimu nuomonės kol kas neturi. Politikas sako, kad kol kas nereikėtų dairytis į Vakarų valstybes ieškant pavyzdžių. Geriau išsamiai apsvarstyti visas įstatymo pataisų įgyvendinimo galimybes ir pasekmes:
– Aš labiausiai žiūriu tauragiškių nuomonės, ne kartą esu kvietęs diskutuoti šia tema. Ir gal pasirodys keista – Tauragės verslininkams ar ūkininkams šis klausimas nėra labai aktualus. Dėl naminės įteisinimo karštai diskutuoja šilutiškiai, plungiškiai, o tauragiškiai – ne. Nemanau, kad įstatymo pataisų šalininkai teisūs – kad įteisinus naminės degtinės gamybą sumažės piktnaudžiavimas alkoholiu. Labai dažnai dairomės į Vakarų šalis ir tikimės, kad perėmus jų patirtį pavyks ką nors pakeisti Lietuvoje. Taip nėra. Mūsų žmonių ir vakariečių mentalitetas skirtingas, skirtinga kultūra. Todėl abejoju, ar degtinės gamybos įteisinimas neprives mūsų tautos prie dar didesnės alkoholio traukos, užuot paskatinęs kaimo turizmo trauką. Man kyla daug abejonių, todėl nesu iki galo apsisprendęs. Manau, kad reikia visų pirma apsvarstyti patį mechanizmą, kaip tai įgyvendinti ir kaip tai atsilieps tautai.
Kategoriškai „prieš“
Buvęs Tauragės vienmandatininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys teisininkas Stasys Šedbaras pasisako dar aštriau: jo nuomone, lietuviai tokiam sprendimui dar nepribrendo.
– Atsižvelgiant į mūsų tautos kultūrą, mentalitetą naminės degtinės įteisinimas gali reikšti, kad į rinką pateks labai nekokybiškas alkoholis. Jau ir be naminės degtinės įteisinimo esame tauta, bene labiausiai kenčianti nuo alkoholizmo. Kiek pas mus įvyksta nelaimių, kurių kaltininkas – alkoholis? Ko gero, šioje srityje pirmaujame visoje ES: eismo nelaimės, tarpusavio konfliktai. Bijau, kad degtinės legalizavimas bus dar vienas žingsnelis, lemsiantis tokių nelaimių pagausėjimą. Aš manau, kad mūsų degtindariai užtikrina pakankamą kiekį svaigalų. Jie kokybiški, mažiau kenksmingi nei naminė degtinė.
Be to, naminės legalizavime įžvelgiu dar vieną problemą. Mūsų žmonės nemoka gerti: jeigu kitose šalyse geriami tik švelnūs alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus arba vynas, tai pas mus stengiamasi gerti kuo stipresnius gėrimus. Naminė, kaip žinia, vienas stipriausių gėrimų. Nemanau, kad Lietuvoje bent jau šiuo metu įmanoma sureguliuoti naminės degtinės gamybos procesą. Nepakanka policijos pajėgų viešajai tvarkai užtikrinti, ką bekalbėti apie naminę degtinę. Todėl nereikia lygiuotis į kitas šalis, sekti jų pavyzdžiu. Reikėtų palyginti visus statistinius duomenis. Lietuvoje tokios įstatymo pataisos gali būti priimtos, bet ne dabar. Dar anksti, reikia palaukti. Mano nuomone, naminės įteisinimas atsilieptų blogąja prasme tiek šalies socialiniam gyvenimui, tiek ekonomikai. Todėl pasisakau kategoriškai prieš.
Vieša paslaptis
Pagėgiškis, Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis R.Žemaitaičio iniciatyvai pritaria:
– Dabar mes tik patys save apgaudinėjame. Atseit, naminės niekas neverda, niekas nevartoja. O juk visuose renginiuose naminė degtinė plačiai vartojama, ja stengiamasi pavaišinti brangiausią svečią. Todėl pritariu iniciatyvai – reikia naminės degtinės gamybą įteisinti. Nuo to valstybė taptų tik turtingesnė. Koks skirtumas, ar ji įteisinta, ar neįteisinta: visi ją ir dabar verda, vartoja. O įteisinus atsirastų galimybė tikrinti, gauti legalių pajamų. Manau, kito kelio nėra: reikia įteisinti. Žinoma, prieš tai derėtų apsvarstyti, ką mes leidžiame, ir pritaikyti griežtą reglamentą: numatyti ir leistiną kiekį, ir alkoholio stiprumą.
„Aš nevirsiu“
Vytauto Bamšo kaimo sodybos šeimininkė Edita sako, kad naminės gamybai ji nepasirengusi ir apskritai šiai idėjai nepritaria:
– Jau ir dabar kalbama, jog kaimo turizmo sodybos yra girtuoklių susirinkimo vieta. O jeigu dar pradėtume patys naminę virti, kas tada būtų? Aš pasisakau prieš tokią idėją. Bent jau asmeniškai aš pati tikrai tuo neužsiimčiau. Šimtadarbiu negalima būti. Ir nemanau, kad žinia, jog sodyboje galima įsigyti naminės degtinės, priviliotų daugiau klientų. Kam reikia, tie patys savo degtinės atsiveža. Be to, įteisinus naminės gamybą atsirastų „šamarliako“, nuo kurio apaktume. Juk žinia, kad tikrintojai lankosi tik ten, kur veikla įteisinta, o kur ji nelegali – vyksta tik gavę skundą. Bijau, kad įteisinus degtinės gamybą daug nelegalių jos tiekėjų ir toliau virs degtinę krūmuose. Niekas nenorės investuoti į aparatūrą, užtikrinančią aukštos kokybės alkoholinių gėrimų gamybą.
Virs tik vienas kitas
Kaimo turizmo sodybos „Griežpelkiai“ šeimininkas Petras Dedūra pasisako už alkoholio įstatymo pataisas ir jau pradėjo domėtis, kokia įranga būtų reikalinga naminei degtinei gaminti:
– Mano supratimu, naminė degtinė kaimo sodyboje – labai gera paslauga. Tie, kas pasisako priešiškai, klysta manydami, kad įteisinus naminės gamybą prie kaimo turizmo sodybų išsirikiuos eilės pijokų. To tikrai nebus. Juk kaimo turizmo sodybų šeimininkams reikės, kad investicijos atsipirktų, niekas degtinės dykai nedalins. Aš jau domėjausi – pats mažiausias šiam reikalui būtinas katilas kainuoja apie 15 tūkstančių litų. Be to, ne kiekvienas įregistravęs kaimo turizmą galės tuo užsiimti. Norint virti naminę reikės dar būti ir ūkininku. Tad tokių sodybų mūsų rajone liks vos 1–2, o gal mes būsime vieninteliai.
Žinau, kad Vakarų šalyse ūkininkams leista patiems nevirti: jie tik tiekia grūdus, o gėrimą gamina oficialios alkoholio gamyklos. Ūkininkai tik išsipilsto naminę į savo firminius butelius. Reikia suprasti pagrindinį dalyką: naminės įteisinimas nereiškia, kad šis gėrimas bus gaminamas „pagėrimui“. „Pagerti“ liaudis gali ir dabar, tik šiuo metu kaime „einamiausia“ ne „samanė“, o stiprus alus ir vynas. O naminė kaimo turizmo sodyboje būtų skirta tik ypatingam svečiui pavaišinti. Be to, tik draudžiamas vaisius yra saldus. Nemanau, kad Alkoholio įstatymo pataisos reikš tautos nusigėrimą. Nusigerti galima ir dabar, tik noro reikia.
Būtų paklausus produktas
Kaimo sodybos „Senasis Rambynas“ (Lumpėnai, Pagėgių sav.) šeimininkas Ramūnas Čepas irgi pasisako už įstatymo pataisas. Jo nuomone, sodybos svečiams, ypač užsieniečiams, tautinio produkto skanavimas yra viena iš atrakcijų:
– Pas mus dažnai vieši svečių iš Vokietijos. Šioje šalyje naminės degtinės galima nusipirkti bet kurioje maisto produktų parduotuvėje ar degalinėje. Tačiau atvykę į mūsų šalį jie nori paskanauti to, kas būdinga Lietuvai: nori cepelinų, norėtų ir „naminukės“. Nemanau, kad įstatymo pataisos lemtų tautos polinkį gerti dar nesaikingiau: kas geria surogatus šiandien, tas jų susiras ir priėmus įstatymo pataisas. Nesame niekuo išskirtiniai – visame pasaulyje naminės degtinės gamyba yra įteisinta. Iš svečių šalių patys parsivežame lauktuvių konkrečios šalies „firminio“ gėrimo.
Problema – gamintojai?
Vienos Tauragės rajono kaimo turizmo sodybos šeimininkas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės, sakė, kad Lietuvoje turėtų būti įstatymo pataisos priimtos, bet jis abejojo, ar tam bus pritarta. Verslininko supratimu, šiai iniciatyvai labiausiai priešinasi degtinės gamintojai. Apie įstatymo pataisos iniciatyvos nuolatinį „strigimą“ Seime užsiminė ir Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Bronius Markauskas. Jis yra sakęs, kad ūkininkai legalizuoti naminės degtinės gamybą prašo nebe pirmus metus. „Mes norime išsaugoti kultūrinį paveldą. Širdyje tam prieštaraujančio Lietuvoje tikriausiai nėra nė vieno, galbūt tik verslas bijo prarasti pozicijas“, – samprotavo jis.
Dabar Lietuvoje gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus draudžiama, išskyrus natūralios fermentacijos silpnuosius alkoholinius gėrimus, skirtus asmeniniam naudojimui, o ne parduoti.
Anksčiau pataisas dėl naminės degtinės legalizavimo Seimas kelis kartus yra atmetęs.
