Spartus naftos kainų kilimas pasaulinėje rinkoje kelia nemenką susirūpinimą tiek paprastiems vartotojams, suinteresuotiems galimybe naudoti pigesnius degalus, tiek ir daugelio šalių vyriausybėms, bandančioms apsaugoti nacionalines ekonomikas nuo destabilizuojančių veiksnių. Ekonominiai interesai šioje situacijoje neišvengiamai kertasi su politiniais pagrindinių veikėjų siekiais, kurdami bendrą nerimo atmosferą.
Kaip teigia Fareedas Zakaria straipsnyje „Newsweek“ žurnalui, kylančių naftos kainų negalima aiškinti vien paprastais ekonomikos dėsniais. Neužtenka pasakyti, kad situacijoje, kai paklausa didėja, o pasiūla išlieka maždaug stabili, kainos kils. Svarbu atsižvelgti ir į pagrindinių rinkos veikėjų elgseną.
Kalbant apie naftos produktų apyvartoje aktyviausiai veikiančias jėgas, derėtų išskirti dvi sąlygines grupes: pagrindinius gamintojus, išgaunančius didžiąją dalį pasaulio naftos, ir vartotojus, jos daugiausia sunaudojančius.
Paliekant ramybėje karštas diskusijas apie pasaulines naftos atsargas ir jų ateitį, galima sustoti prie paprasto teiginio, jog investicijų trūkumas stabdo pasiūlos augimą. Šiuo konkrečiu atveju pagrindiniai gamintojai, tai yra valstybinės pagrindinių naftą eksportuojančių valstybių įmonės, neskiria pakankamai lėšų naujų telkinių paieškai. Natūralus tokios politikos padarinys yra palyginti maži pasiūlos augimo tempai, nebeatitinkantys neregėtai išaugusios paklausos.
Žemą investicijų lygį F. Zakaria pirmiausia aiškina svarbiausių naftos eksportuotojų, tokių kaip Saudo Arabija, Iranas, Irakas, Rusija ar Venesuela, politiniu nestabilumu. Šiose valstybėse politiniai lyderiai yra linkę „pirkti“ gyventojų paramą mainais už įvairias su naftos verslu susijusias privilegijas, pavyzdžiui, dirbtinai sumažintas degalų kainas vidaus rinkoje.
Dar įdomesnis yra Jungtinių Amerikos Valstijų, pagrindinio ir nepajudinamai dominuojančio naftos produktų vartotojo, pavyzdys. Kaip pažymima straipsnyje, nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio naftos paklausa Europoje ir Japonijoje išliko stabili, o Jungtinėse Valstijose ji išaugo dvigubai. Išties įdomiai skamba teiginys, kad per pastarąjį dešimtmetį įvykęs didžiausias pasaulinės paklausos pokytis susijęs ne su plačiai išreklamuotu Kinijos ekonomikos augimu, o su masiniu naujų prabangių visureigių paplitimu JAV.
Vadinamosios SUV (Suburban Utility Vehicle) klasės visureigis – tikras kelių galiūnas, dideliais kiekiais ryjantis benziną. Didele dalimi jis yra išimtinai JAV fenomenas, už kurio populiarumą automobilių gamintojai turėtų būti dėkingi intervencinei JAV vyriausybės politikai degalų kainų atžvilgiu. JAV paradoksaliu būdu atsistoja į vieną gretą su pagrindinėmis naftą eksportuojančiomis valstybėmis, palaikydamos dirbtinai sumažintas kainas. Tokiu būdu skatinamas besaikis naftos produktų naudojimas, taigi ir jų paklausos pasaulinėje rinkoje augimas, o JAV vyriausybei neužtenka politinės valios ką nors iš esmės keisti ekonominėje politikoje.
Minėtų politinių veiksnių nulemtas paklausos ir pasiūlos santykis pastaruoju metu kuria nerimą keliantį bendrą naftos produktų kainų augimą. Galima spėti, kad naftą eksportuojančios valstybės ateityje privalės vis daugiau lėšų skirti investicijoms, o JAV savo ruožtu turės mažinti naftos produktų naudojimą. Ko gero, tik tokiu atveju bus galima tikėtis realaus naftos kainų nusistovėjimo.
Parengta pagal „Newsweek“
