...tik išeina, kaip visada. Kartu su šiuo posakiu plinta ir kitas „praleista proga patylėti“. Tik kuo čia dėta „Eurovizija“? Ar čia kieno nors bandymas suvesti sąskaitas su mitiniu „kažkuo“? Jeigu jau realiai ir paprastai, tai kam buvo apskritai suburta tokia komisija? Motyvas buvo, atrodo, taip pat elementarus ir logiškas.
Kadangi „runkeliai blogai balsuoja ir renka nulius į prestižinį „Eurovizijos“ tarptautinį konkursą, tai reikia, kad savo balsą turėtų profesionalai, kurie geriau viską išmano...“ Ir t.t. Jeigu tai būtų pasiteisinę. Bet ir pastarasis nacionalinis finalas parodė, kad komisija... visokeriopai palaikydama „InCulto“ dainą „Eastern European Funk“, smarkiai prašovė. Mat jei jau realisto žvilgsniu pažiūrėtume į visą reikalą „patiko-nepatiko“, tai įsitikintume, kad „gražūs planai“ taip ir liko sovietinės propagandos lygyje.
Pirmas dalykas, kad „Eurovizija“ tikrai ne tas konkursas, kuris audrina Vakarų Europos muzikos mėgėjų smegenis ir širdį. Ką bekalbėtume, kokias „naujas koncepcijas“ beteiktume apie „superpopsą“, vis dėlto tie nelemti muzikos mėgėjai yra rinka. Suraskite nors vieną Rytų Europos „Eurovizijos“ nugalėtoją, kuris sėkmingai gastroliuotų po visą Europą, pardavinėtų albumus už „savo nišos“?
Kitas dalykas, ką gi nuveikia komisija, palaikanti „InCulto“, kurios „kantrinis“ lygis vis dėlto labai mėgėjiškas. Derėtų ar nederėtų prisiminti ta proga Krisą Kristofersoną, vieną kantri stiliaus „legendų“, ir lyginti? Tikrai nederėtų, o jei nelyginame, tai, kaip Vladimiro Majakovskio poemoje apie Leniną, suprantame, kad partija ir Leninas reiškia tą patį. Taigi suvokiame, ko iš tikrųjų bus vertas šis konkursas, jei ir toliau bus balsuojama „pagal kaimynus“ ir kaip jo „žvaigždės“ skiriasi nuo tikrųjų. Kaip elektros lempučių iliuminacija nuo realių žvaigždžių - mes suprantame, kad tai labai tolimos saulės.
Paskleidžiamas gandas, esą daina nėra visai politiškai „korektiška“, ir jau gresia vadinamoji „gruziniška Putino istorija“... Laužtas iš piršto burbulas, kuriam ir muilo pritrūko. Ką gi Vakarų Europoje domina Londono indų plovėjų problemos ir jų noras „būti lygiais“? Toks noras suprantamas. Deja, nei didesnė dalis Vakarų europiečių, nei patys britai tais dalykais apkritai nesidomi, tad išklausius dainą išliks keistokas klausimas: „Apie ką jie čia dainuoja?“ Ir tai turi garantuoti sėkmę, kaip atrodo ir komisijai, ir netgi mūsų premjeru Andriui Kubiliui. Žinoma, A.Kubiliaus simpatijos nenulėmė to „hito“ populiarumo. Jei žmonės anksčiau būtų žinoję, kokie tie premjero muzikiniai skoniai, gal „InCulto“ tebūtų surinkęs vien konservatorių partijos valdybos narių balsus. Netgi tik dalį, žinant dabartines politines nuotaikas. Grupelei vis dėlto pasisekė, kad valdžia taip ir neatskleidė iki galo, kas, jų „kultūringomis akimis“ žiūrint, yra „tikrasis favoritas“.
Galima, aišku, kalbėti apie „paslėptą simboliką“, kurios nesupranta „nedvasingi Vakarai“, tokios retorikos griebiamasi visuomet, kai tik įtariama, jog mūsų „aukštai išgarbinti ir oficialiai palinksminti“ atlikėjai iš tikrųjų yra mėgėjų lygio.
Nesikartosime dėl Kriso Kristofersono ir kt., kurių būtų galima pateikti gan ilgą sąrašą. Gal nesiklausykime tos kantri ir tikėkime, kad „mūsiškiai patys geriausi“? O jei ko trūksta, tai „tobulės, nepaprastai tobulės ir išmoks“? Kaip žinia, eks-bitlas Polis Makartnis dar keturiolikos metų būdamas, per matematikos ar fizikos pamoką, skirtingi šaltiniai kitaip ir pateikia, parašė tokią „dainelę“, pavadinęs ją „Love Me Do“, kuri patekusi į pirmą „Bitlų“ albumą, tapo pasauliniu hitu.
Ar „Rytų Europos fankas“ į tai pretenduoja? Čia atsakymas aišku. Jei daina vadintųsi „Londono indų plovėjo bliuzas“, galbūt primintų kažką iš „Led Zeppeplin“, gal keli procentai vakariečių ir „šiek tiek“ reaguotų.
Tik kaip pas mus įvertinamos rimtesnės dainos. Ir liaudiškai, ir „komisiškai“? Kelintą kartą tampanti finalo „moraliniu nugalėtoju“ Aistė Pilvelytė tiesiog savaime priverčia galvoti, ar čia iš tikrųjų viskas „fair play“ ir „gražu“? Tų moralinių nugalėtojų turėtų būti kiekviename konkurse ir vis kitas. Kas čia darosi, jei vis tas pats atlikėjas? Kaip bebūtų, A.Pilvelytė vis dėlto savo dainas sugeba atlikti profesionaliai, taigi dainuoti moka. Arba Merūno „istorijos“. Sakytume, visiškas nevykėlis, Minedo lygis, kaip įprasta vertinti, tad ir liko „uodegoje“. Bet jis, tikras „euronevykėlis“, 2008 m. sugebėjo laimėti Pompėjoje vykusį pasaulinio lygio klasikinės muzikos „Canzona del Mondo“ konkursą. Še tau ir „euronevykėlis“... Pagaliau jam dar labiau „pasisekė“ 2009 m., kai varžėsi pirmajame Milano klasikinės muzikos atvirame konkurse (iki to jie būdavo nacionaliniai). Siūlomas kandidatams „laimikis“ tikrai buvo geras – „riebesnis“ už „Euroviziją“. Pirmam penketukui siūlytos europinės gastrolės. Taigi ne vien „vargšeliai“ ten dalyvavo, kaip tik vargšeliai ir turėjo būti „vargšelių“ vaidmenyje, žinant, ką iš tikrųjų reiškia dainininko karjerai tos europinės gastrolės. Merūnas, kokios mes bebūtume geros nuomonės apie savo šalį, vis dėlto iš anksčiau turėjo atsidurti „vargšelių“ sąraše. Iš jo išsimušti ne taip jau lengva. Ir Merūnas į tą laimingiausiųjų penketuką pateko.
„Stebuklo“ negalėjo būti, nes vis dėlto europinės gastrolės tai ir ne tokie maži pinigai, investuojami į atlikėjus. Ir kandidatus turi vertinti rimčiausi iš profesionalų. Jei jau kalbėtume apie Merūno kai kuriuos projektus garsiojoje Milano La Skaloje, tai pamastymui būtų toks dalykas. To garsiausio pasaulyje operos teatro salė tikrai ne guminė, ne sovietinis troleibusas (ten dar daugiau pageidaujančių tūpti „ant laiptelio“) ir jei nori „normalaus“ bilieto (geros vietos) į kokią nors garsią operą, turi užsisakyti tą „normalų bilietą“ prieš kokius dvejus metus, kitaip liksi su ilga Pinokio nosimi. Tokios tokelės.
Lietuvos televizijos „išminčių komisija“ pasaulį mato „kitaip“, kaip virtualią realybę, su labai virtualiai suprantama daina, apskritai „nežinančiam kodo“ ir apskritai nesuprantama. Kažkas praleido progą patylėti, ir nors nėra kuo geriau, bet dėl to išėjo kaip visada.
Šis tekstas atsiųstas „Balsas.lt“ skaitytojo Viliaus Litvinavičiaus.
Nori pranešti naujieną? Nesivaržyk! Jei žinai ką nors keisto, įdomais, naujo, nematyto, negirdėto, šokiruojančio būtinai pranešk Balsas.lt komandai. Paspausk nuorodą ir atsiųsk tave dominančią naujieną.
