Lietuvoje mirties bausmės vykdymas sustabdytas 1996-aisiais, o 1998-ųjų gruodžio 21-ąją Seimas šią bausmę išvis panaikino, palikdamas griežčiausią sankciją - įkalinimą iki gyvos galvos. Tačiau tuomet, kai įvykdomas visuomenę sukrečiantis nusikaltimas, diskusijos apie mirties bausmės reikalingumą ir skyrimą prasideda iš naujo. O štai jos egzistavimas bet kokioje visuomenėje verčia klausti – ar sukurtai teisinei sistemai svarbiausia yra reabilitacijos ar atpildo troškimas.
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Teisininkai savo išvadose rašo, kad mirties bausmė prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, bet ir daugeliui kitų tarptautinių teisės aktų: Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijai, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrajam fakultatyviniam protokolui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoms ir t.t.
Teisininkai savo išvadose rašo, kad mirties bausmė prieštarauja ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, bet ir daugeliui kitų tarptautinių teisės aktų: Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijai, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrajam fakultatyviniam protokolui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinės asamblėjos rezoliucijoms ir t.t.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą