ar sugalvos paminėjimo metines mūsų biurokratiniai kultūrininkai... ar teks vieną iš tauriausių Lietuvos šviesuolių minėti mums tik širdye.

greit bus mirties metinės... kokios jos bus.

Praradome nepaprasta poeta ir nepaprasta zmogu. Dekojame Auksciausiam, kad jis buvo, kad rase, musu skurdu gyvenima praturtino savo tyros sielos zodziais, kurie liko amziams. Uzuojauta p. Kazei, Elenutei, giminems, artimiesiems, visai tautai.

Gražinu Tau ,Kazimierai,Tavo giesmę:

Gluosnių viršūnėse
Čiulbėjimas paukščių
Pabiro ašarom...

Mirusį strazdą užkasiau
Medžių pavėsyje,
Po žolele...

Ko taip spurdi, širdie?-
Strazdo jasu nebėra,
Ir gluosniai nutilo...

Dieve,kas už jį gražiau bepasakys.Ramybės Tavo tyrai sielai.Užuojautos visiems.Susitelkime praradime.

Praradom dar viena Lietuvos sviesuoli. Gaila.

Viešpatie,priimk jo didžią sielą į Dangaus karalystę ir pasodink garbingiausioje vietoje.Jo eilėraščiais mes buvome gyvi Sibiro taigose.
Didelė netektis prislėgė Lietuvą.Mes Jam visada skolingi už atidarytą langą į Dievo pasaulį,už mokymą mylėti savo Žemę.Aš sukrėstas netekties.Nuoširdžiausia užuojauta poniai Kazimierai ir šeimai