Liūdną žinią viešojoje erdvėje paskelbęs Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius praneša, kur ir kada velionei bus galima tarti paskutinį „sudie“.
Atsisveikinama su poete, eseiste, vertėja Aldona Puišyte-Grigaliūniene
A. E. Puišytės-Grigaliūnienės gyvybė užgeso šianakt, einant 97-uosius metus. Atsisveikinimas su iškilia kūrėja vyks antradienį ir trečiadienį, velionė amžinojo poilsio atguls Kauno Karmėlavos kapinėse.
„NETEKTIS
Liūdna žinia: šiąnakt, eidama 97-uosius, mirė ALDONA PUIŠYTĖ-GRIGALIŪNIENĖ (1930 01 04 - 2026 04 20), viena iškiliausių mūsų laikmečio poečių, sudėtingo likimo kūrėja, eseistė, vertėja, rezistencinio pasipriešinimo dalyvė, daugybės poezijos rinkinių ir vertimų autorė.
Atsisveikinimas su Poete – antradienį, balandžio 21 d. nuo 16 iki 21 val., ir trečiadienį, balandžio 22 d. nuo 9 iki 13 val. Vilniuje, laidojimo namuose Paco g. 4. Mišios – šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje balandžio 21 d. 18 val.
Urna išnešama balandžio 22 d. 13 val.
Poetė bus laidojama Kauno Karmėlavos kapinėse.
Nuoširdžiausia užuojauta sūnui Kęstučiui Grigaliūnui ir artimiesiems.
Tai didžiulė netektis Lietuvos kultūrai, visuomenei, kolegoms rašytojams“, – socialiniuose tinkluose dalinosi „Kauno rašytojai“.
Poetės, eseistės, vertėjos biografija
Aldona Elena Puišytė-Grigaliūnienė gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose, Jurbarko rajone, rašoma Lietuvos rašytojų sąjungos puslapyje.
Iki 1952 m. pavasario mokėsi Jurbarko vidurinėje vakarinėje mokykloje. Prieš pat abitūros egzaminus (išbuožinus tėvą) teko bėgti iš tėviškės nuo grėsusių represijų. Abitūros egzaminus išlaikė eksternu Kauno VII vidurinėje mokykloje. Gavo brandos atestatą, bet studijuoti Universitete lietuvių kalbą ir literatūrą neturėjo teisės, nes stojant į aukštąją mokyklą reikalaudavo socialinės kilmės pažymėjimo.
1955 m. baigė Respublikinę Kauno medicinos mokyklą, įgydama farmacininkės specialybę. 1955–1969 m. dirbo Kauno vaistinėse. 1970 metais išleidusi pirmąją knygą „Žalvario raktas“ dirbo Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyresniąja moksline bendradarbe, vėliau Kauno menininkų namuose.
1990 m. pirmame Lietuvos rašytojų visuotiniame susirinkime poezijos rinktinė „Neužmirštuolių skliautas“ nominuota Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Taip pat šiai premijai nominuota rinktinė „Palaimink žodį ir aidą“ (2005 m. ) ir knyga „Vienintele neišsakoma būtie“ ( 2019). Poezija versta į anglų, prancūzų, vokiečių, suomių, čekų, vengrų, estų ir kitas kalbas.
Parašė pjesių-pasakų lėlių teatrams, libretą operai „Kauko sakmė“. Eilėraščių tekstais kompozitoriai (K. Kaveckas, V. Jurgutis, V. Švedas, V. Miškinis ir kiti) sukūrė muzikos kūrinių – sonatų, vokalinių ciklų, kantatų, baladžių, siuitų, kūrinių vaikų chorams. Išvertė įvairių poetų kūrybos, publikuota „Poezijos pavasario“ almanachuose ir žurnaluose.
2024 m. išleista vertimų iš vokiečių kalbos knyga „Styga ir vėjas“ – poetai iš pasaulio poezijos aukso fondo – F. Helderlinas, Novalis, R. M. Rilkė. Dalyvavo rezistenciniame pasipriešinime okupacijai. Suteiktas Lietuvos laisvės kovų dalyvės teisinis statusas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1975 m.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
