„Tai yra analizė su pateikiamomis alternatyvomis tolimesnei politinei diskusijai ir sprendimams priimti“, – BNS susitikimo išvakarėse sakė ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.
Tokį galimybių vertinimą ministerija parengė, Seime esančioms partijoms šiuo metu diskutuojant apie naują susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Jo projekte įrašytas siekis įvertinti perėjimo prie visuotinės karo tarnybos galimybes.
Analitikai teigia, kad visuotiniam šaukimui įvesti reikia didesnio finansavimo, nes Lietuvos kariuomenė neturėtų, kur apgyvendinti papildomus šimtus šauktinių, trūktų lėšų infrastruktūrai, karių aprūpinimui ir instruktorių jų apmokymui.
Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais planuojama pašaukti 3,8 tūkst. karo prievolininkų, tai yra trim šimtais daugiau jaunuolių nei pernai.
Šiemet Lietuva gynybai skiria kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto arba 873 mln. eurų.
