Dažniausiai menininkės akį patraukia apleistos vietelės, kuriose šuo pozuoja tarsi įgudęs manekenas.
Menininkė jaučia aistrą neatrastų miestų kampelių paieškai ir, kritus kažkam į akį, visuomet išsitraukia fotoaparatą. Apleistas namų ūkis, sena lova, samanomis apaugusi ligoninė, užmiršta kaimelio koplyčia, net nebekylantis lėktuvas – trimetis šuo įsitaiso kur tik šeimininkė paprašo.


