Tv3 nevatniku portalas.

Slavai buvo nuo Sofijos iki Belgrado.Maskva yra mongolai.

i istorija visada ziuriu kaip i grozine literatura,visi kas netingi perraso ir perkuria..

Pažiūrėkite į XVIII amžiaus žemėlapius ir ten rasite didelę teritoriją, pavadintą ,,Tartarija'' - tai į Rytus nuo Uralo. Pažiūrėkite, koks įdomus dalykas: nuo Jemeljnao Pugačiovo sukilimo 1771 - 1775 metais iki Napoleono invazijos į Rusią praėjo tik 37 metai - o tai labai trumpas lako tarpas tokioms didelėms teritorijoms. Tiksliai yra žinoma, kad Pugačiovo armijai dirbo kone visos Uralo patrankų liejyklos, dar daugiau - Pugačiovo armija turėjo netgi savo karinius apdovanojimus ir šių apdovanojimų skyrimo sistemą. Svarbu ir tai, kad visa medžiaga apie Jemeljano Pugačiovo sukilimą Rusijoje iki šiol yra griežtai įslaptinta. Ir argi nekeista, kad Napoleonas iš pradžių susitiko su Rusios caru Aleksandru Tilžėje, o paskui kažkodėl ir nežinia dėl ko taip susipyko, kad Napoleonas patruakė gilyn į Rusiją? - sutikite, caras Aleksandras I jk aiškiai matė, kad Napoleonas žygiuoja į Rusią, bet vis tik jį pasitiko Tilžėje, o kas paskui? Keli mažesni rusų pralaimėti gynybiniai mūšiai ir galiausiai Borodino mūšis, kuriame rusų armija buvo smumšta taip, kad tą pačią naktį - NAKTĮ, NET NESULAUKĘ RYTO! - spruko iš Borodino mūšio lauko. Kadangi Napoleonas užėmė Maskvą be šūvio, vadinasi rusų armija Borodine buvo sumušta taip, kad netgi neliko kam ginti Maskvos. tačiau tiek prancūzų, tiek rusų šaltiniai mini, kad iš dabartinės Kazachijos kaip pastiprinimas rusams atvyko 26 raitelių pulkai. Lygiai tie patys šaltiniai mini, kad rusmas į pagalbą ėjo ir Dono kazokai. Savo memuarinėje literatūroje prancūzai apie kazokus rašo labai daug. Daugelis Napoleono generolų yra išleidę savo memuarus, jie yra viešai prieinami internete, jie yra išversti į anglų kalbą. ir dar vienas įdomus istorinis faktas, apie kurį Lietuvos istorikus kalbant neteko girdėti: Rusijoje yra tokia populiari istorinė figūra - Fiodoras Kuzmičius Chromovas. Venuolis, stebukladariu lakomas atsiskyrėlis. Tačiau jo gimimo metai beveik sutampa su caro Aleksandro I gimimo metais - na, 1 metų skirtumas. oficiali Rusijos istorija teigia, kad caras Aleksandras mirė 1825 metų gruodžio 1 d. Taganroge. Tačiau YouTube yra apstu pačių rusų pateikiamų įdomių duomenų apie tai, kad vienuolį atsiskyrėlį Fiodorą Kuzmičių itin dažnai lankydavo labai aukšto rango asmenys ir valstybės pareigūnai. Pateikiama versija, kad Fiodoras kuzmičius iš tikrųjų buvo savo mirtį inscenizavęs caras Aleksandras I. Kadangi yra tiek daug kol kas neatsakytų klausimų apie Napoleono invaziją į Rusiją, versija apie tokį Rusios caro Aleksandro I persikeitimą irgi atrodo galima, tačiau jei ši versija teisinga, klausimų apie 1800 - 1830 metų Rusijos istorijos periodą padaugėja mažiausiai 100 kartų.

Labai daug klausimų ir apie tai, kas iš tikrųjų pastatė Sankt-Peterhofą - dalis Sankt Peterhofo pastatų yra nugrimzdę giliai į žemę, pažiūrėkite YouTube, ten pilna reportažų apie kone antrą Sankt-Peterhofą po žeme. Dar sudėtingesni klausimai - kaip, kada ir kodėl Rusios sostinė iš Maskvos buvo perkėlinėjama į Sankt-Peterhofą ir kaip vėlioa vėl buvo grąžinama iš Sankt-Peterhofo į Maskvą. Vienas pagrindinių 1812 metų Napoleono invazijos į Rusią neatsaklytų klausimų - kodėl Napoleonas, turėdamas didelį jėgų pranašumą, nėjo į Rusios sostinę Sankt-Peterhofą, kurią su savo armija tikrai būtų paėmęs be vargo, o ėjo link Maskvos? Patys rusai vis drąsiau išsako šį klausimą, tačiau kol kas istorikai į jį atsakyti negali. Tačiau šis klausimas neišvengiamai sukuria dar vieną ne mažiau rimtą klausimą: kieno iš tikrųjų sostinė buvo Maskva 1812 metų Napoleono invazijos į Rusiją metu?

putler kaput!

buvo lt priemestis..putkes pavarde lietuviska..sumaskolejo

Vvv

Atimk iš rusų melą, tai neliks jiems kuo didžiuotis.

Archeologės M.Gimbutienės knygoje „Baltai priešistoriniais laikais“ yra baltų gyvento arealo žemėlapis. Remtasi kasinėjimais, hidronimais.