Vienas pretendentas turi šeimą, kita (mergina) – vaikiną. Kai kurie tiesiog nemato jokios priežasties likti čia. Visi jie svajoja apie Raudonąją planetą, nors kiekvieno kelionės priežastys į Marsą – visiškai kitokios. Ant kortos jie stato ir aukoja viską – vardan galimybės keliauti į nežinomybę. Pagirtina, bet kartu ir… liūdna.
Cody Reederis
„Manau, verta viską mesti ir iškeliauti. Manau, esu pajėgus tai padaryti. Manau, kad galiu viską palikti.“
„Ne, man čia nenuobodu. Man patinka toks gyvenimo būdas. Turiu daug draugų. Esu bitininkas. Manau, labiausiai pasiilgsiu savo bičių. Man patinka su jomis bičiuliautis, stebėti jas, kaip jos išskrenda iš avilio ir lekia į gėlių žiedus, į pievas. Kaip jos grįžta ir parneša medaus.“
„Turiu merginą. Jei ji sakytų, kad man nevertėtų skristi, galbūt pakeisčiau savo nuomonę. Bet kažkaip manau, kad Marse bus daug įdomių ir mielų dalykų. Aš įveiksiu Žemės ilgesį.“
„Vien tai, kad mes, žmonės, stengiamės kažką padaryti ir kad mane prisimins… Tai labai kilnus žingsnis – stengtis keliauti toliau ir stengtis tyrinėti visatą.
