Lietuvos žemdirbiai jau kitąmet gali gauti 55 proc. Europos Sąjungos lygio tiesioginių išmokų. Jų suma sudarys apie 583 mln. litų, iš kurių ES parama sudarytų 392 mln. Lt, o Lietuvos biudžeto lėšos -191 mln. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje plačiai svarstoma, kokią tiesioginių išmokų mokėjimo schemą pasirinkti: standartinę, supaprastintą ar mišrią - pritaikytą mūsų šalies situacijai.
Pagal standartinę išmokų mokėjimo schemą tiesioginės išmokos mokamos už deklaruotą grūdinių augalų pasėlių plotą (55 proc. ES tiesioginių išmokų sudarytų apie 329 Lt/ha išmoką už javus, rapsą, baltyminius augalus) arba už gyvulius (765 Lt - išmoka už bulių, t.t.).
Tačiau taikant standartinę schemą kyla pavojus, kad 2004 m. beveik ketvirtadalis iš 583 mln. Lt tiesioginių išmokų gali būti nepanaudota dėl faktiškai mažesnių remiamos produkcijos apimčių.
Supaprastintos schemos esmė - žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos palaikomos, mokant tiesiogines išmokas už žemės ūkio subjekto turimą žemės ūkio naudmenų plotą - litais už hektarą.
Beje, žemės ūkio naudmenų plotuose neprivaloma imtis žemės ūkio gamybos, svarbiausias ir ypatingas reikalavimas - jie turi būti geros agrarinės būklės, t.y. tinkamai prižiūrimi, neapaugę krūmais ar piktžolėmis ir atitinkantys aplinkosaugos reikalavimus. Žemdirbiai, kurie augina javus, linus, rapsus ir ankštinius augalus, be pagrindinės išmokos, gaus ir papildomą išmoką.
Pagal supaprastintą schemą tiesioginės išmokos mokamos tik už žemės ūkio naudmenų plotą (ariama žemė, pievos, ganyklos). Pasirinkus šią schemą ir taikant 55 proc. ES tiesioginės paramos lygį, parama būtų paskirstyta beveik 2,5 mln. ha tinkamų žemės ūkio naudmenų, 1 ha tektų vidutiniškai 233 Lt.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorės Virginijos Žoštautienės, išanalizavus situaciją, atrodo, kad Lietuvai palankesnė būtų supaprastinta arba mišri tiesioginių išmokų mokėjimo schema.
ELTA
