Per metus Lietuvos eksportas išaugo 33 proc. – daugiausia dėl įspūdingai didėjusio javų (3,8 karto) bei naftos produktų (33 proc.) vežimo į užsienio šalis, skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas. Nors ekonomikos analitikai skaičiuodami eksporto apimčių augimą naudoja kiek kitokius rodiklius, vis tiek bendrai sutaria: eksportas jau gerokai viršijo prieš krizę buvusį rodiklį ir yra gausiausias per pastaruosius keturis ketvirčius.
„Jau gana seniai nėra pagrindo prognozuoti nuosaikų eksporto augimą, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Nors negalime teigti, kad įspūdingas eksporto augimas yra tik vienkartinių veiksnių pasekmė, bet jie tam įtakos turėjo.“
Vienkartiniais veiksniais jis įvardija rekordinį javų derlių bei pakilusią grūdų kainą. Anot N. Mačiulio, spalio eksporto duomenys atskleidžia, kad didžioji dalis javų jau buvo išvežta į užsienį, todėl rodiklis gerokai šoktelėjo aukštyn.
„Bet eksporto augimas matomas beveik visose lietuviškų prekių kategorijose: mašinų, įrenginių, medienos. Maisto sektorių eksportas taip pat šuoliavo dviženkliais skaičiais. Egzistuoja tik kelios kategorijos, kuriose augimas nėra įspūdingas, pavyzdžiui, trąšų. Tai rodo, kad dauguma sektorių yra labai konkurencingi ir sėkmingai užkariauja naujas rinkas“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Apsukos lėtės
Anot N. Mačiulio, net ir geri šiemetiniai eksporto rinkos rezultatai nekeičia prognozių, kad augimas lėtės.
„Trečiąjį ketvirtį matėme, kad realus eksporto augimas siekia daugiau nei 10 proc., todėl tikrai negalime tikėtis, kad panašus išliks ir 2013-aisiais. Manau, kad jis bus daugiau nei dvigubai lėtesnis ir sudarys apie 4–5 proc. per metus, – sako ekonomistas. – Džiugu, kad duomenys, atskleidžiantys šalies įmonių konkurencingumą, rodo, kad augimas išlieka visų laikų aukščiausio lygio. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad 2013 metai pasaulio ekonomikai bus prastesni nei šie, be to, Lietuvos įmonės gana vangiai investavo į gamybos pajėgumo plėtrą, tai atsilieps ir eksporto augimui.“
Jis priduria, kad analizuojant III ketvirčio ir spalio duomenis, gali kilti nerealių lūkesčių, kad Lietuvos ekonomika spurtuos ir matysime tokį augimą, kokį stebėjome, pavyzdžiui, 2006–2007 metais.
„Kad eksportas augtų tokiais tempais kaip šiemet, nebeužteks to, jog pagrindinės rinkos auga ar nepatiria recesijos. Norint užimti naujas rinkas reikės labai kryptingų investicijų, didinančių ir gamybinį pajėgumą, ir kokybę. Konkurencija pasaulinėje rinkoje didės, nes valstybės daro tokias reformas, kurių Lietuva ėmėsi 2009 metais“, – pabrėžia N. Mačiulis.
Nusisuko nuo ES
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas pritaria, kad eksporto rodikliai šiuo metu yra itin geri ir teikia daug optimizmo dėl Lietuvos ekonomikos būklės.
„Šalies metinis ekonomikos augimas III ketvirtį sudarė 4,4 proc. ir jis daugiausia pasiektas dėl eksporto, nes namų ūkių išlaidų augimas lėtėjo, o investicijų – neigiamas jau kurį laiką, – aiškina jis. – Lietuvos eksporto plėtrą šiuo metu tempia du regionai: NVS ir Baltijos šalys. Manau, kad tai atsakas į euro zonos skolų krizę: įmonės koreguoja savo užsakymų portfelį ir didesnį dėmesį skiria rinkoms, turinčioms geresnį ekonomikos augimo potencialą. Tai gerai, nes leidžia įmonėms apsidrausti nuo galimų nuostolių Europoje.“
A. Izgorodinas pasakoja, kad Lietuvos eksporto augimą palaiko dvi prekių kategorijos: maisto produktai ir metalai. Šios kategorijos nesusiduria su jokiomis problemomis svarbiausiose eksporto rinkose. Tekstilė, mediena ir chemijos produktai patiria tam tikrą spaudimą.
„Lietuvos įmonių pranašumas – lankstumas: jos gali gaminti įvairų kiekį užsakymų, kai didžiosios Europos kompanijos tokio lankstumo suteikti negali. Be to, krizės metu užsakovai labai kreipia dėmesį į kainos ir kokybės santykį, o šiuo aspektu Lietuva yra labai konkurencinga: šalies įmonių produktyvumas auga sparčiau nei atlyginimai“, – priduria jis.
Lūkesčiai geri
Analitikas sako, kad šiuo metu rinkoje lūkesčiai dėl Lietuvos eksporto yra optimistiniai: ypač džiugins NVS bei Baltijos šalių rinkos. „Vis dėlto tikslias prognozes šiuo metu daryti sudėtinga – nors padėtis pasaulio ekonomikoje nėra kritinė, ji taip pat nėra ir stabili“, – sako jis.
Pozityviai į ateitį žiūri ir verslo atstovai: kalbinamas Vilniaus paukštyno generalinis direktorius Kęstutis Vanagas sako, kad kitąmet bendrovė planuoja išlaikyti panašų eksporto augimą kaip šiemet (40 proc.) ir ieškoti naujų rinkų.
„Planuojame plėsti eksportą į Skandinavijos šalis. Be to, į Europą vešime ne tik šaldytus vištienos produktus, bet ir atvėsintą šviežią mėsą, kurią jau dabar eksportuojame į Baltijos šalis, – pasakoja vadovas ir priduria, kad šiemetinė sėkmė buvo tikslingų investicijų padarinys. – Didinome gamybos pajėgumą, diegėme naujas technologijas, todėl galėjome išplėsti pridėtinės vertės produktų asortimentą ir gamybos apimtis.“
Vilniaus paukštynas, Lietuvos verslo darbdavių įvertintas kaip šių metų eksporto lyderis, šiemet padidino eksportą į Prancūziją, Airiją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją bei Italiją. Įmonė gaminius eksportuoja ir į Rusiją, Baltarusiją, Europos šalis, pradėjo dirbti ir Honkonge, Vietname, Kinijoje, Liberijoje bei Siera Leonėje.
Svarbus asortimentas
„Mūsų eksporto mastas sudaro daugiau nei 40 proc. pardavimo pajamų, – apibendrina K. Vanagas. – Kiekviena eksportuojanti įmonė susiduria su skirtinga užsienio šalies aplinka, kultūra bei reikalavimais, bet mūsų produktai kokybiški, jų kaina gera, todėl esame konkurencingi. Be to, galime pasiūlyti produktų, kurių ne visi gamintojai turi, todėl vienas iššūkių – asortimento plėtra.“
Kiek anksčiau skelbta ir kad vienintelė Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamintoja „Panevėžio Aurida“ pradėjo tiekti kompresorius didžiausiai Rusijos sunkvežimių gamyklai „KamAZ“.
Tuo metu bendrovės vadovas Redas Klupšas sakė, kad tai rimtas pirkėjas, o ilgiausiai užtruko derinti kainas. Jis pabrėžė, kad labai svarbus gaminti naujus produktus, todėl šiuo metu įmonė kuria naują, geresnių savybių vilkiko kompresorių.
„Rezultatai geri. Užsakymų turime pakankamai, tikimės per šiuos metus atsigriebti už sunkmečiu prarastą laiką“, – tvirtino R. Klupšas. Savo produkciją įmonė šiuo metu eksportuoja į Lenkiją, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją, Vengriją.
FAKTAI: Lietuvos eksportas
Spalį į užsienį išvežta prekių už 8,1 mlrd. litų, iš jų lietuviškų eksportuota už 5,2 mlrd. litų.
Per mėnesį eksportas padidėjo 12,2 proc., per metus – 33 proc. 10 mėn. laikotarpiu, palyginti su atitinkamu periodu 2011 metais, eksporto augimo rodiklis sudarė 12,9 proc.
Eksporto augimo tempas yra didžiausias per pastaruosius keturis ketvirčius.
Eksportas 36 proc. viršija lygį, buvusį prieš krizę.
