„Šis darbas yra prasmingas, jis neretai keičia mokinių gyvenimus į gerąją pusę: jie sugeba bendrauti su savo antrosios pusės tėvais, pradeda suprasti savo vaikų gimtąją (arba antrąją) kalbą, integruojasi Lietuvoje, susikuria naują „lietuvišką“ asmenybę. Džiaugiuosi, kad galiu išmokyti užsieniečius šios nelengvos kalbos ir juos supažindinti su Lietuva“, – sako Antanas.
Susidomėjimas lietuvių kalbos pamokomis milžiniškas
Lietuvių kalbos mokyti Antanas nusprendė dar 2013-aisiais, grįžęs po „Erasmus“ studijų Vokietijoje. Tuo metu vyras pastebėjo, kad jam gerai sekasi mokytis užsienio kalbų, todėl kilo mintis sukauptą patirtį pritaikyti mokant kitus. Taip gimė platforma „Talk like Antanas“.
„Pamaniau, kad mokėdamas mokytis galėčiau to išmokyti ir kitus, norinčius suprasti mano gimtąją kalbą. Tada dar buvo labai nedidelis lietuvių kalbos poreikis, bet po truputį jis augo ir aš mačiau tame neblogą perspektyvą“, – pasakoja jis.
Per daugiau nei dešimt metų keitėsi ne tik mokinių skaičius, bet ir pats mokymo procesas. Pasak Antano, pastaruoju metu susidomėjimas lietuvių kalbos pamokomis yra didžiulis – tą rodo tiek didėjanti lietuvių kalbos mokytojų bendruomenė, tiek jų užimtumas.
Lietuviškai mokosi dėl meilės ir šeimos
Šiuo metu Antano mokinių tarpe yra nemažai baltarusių, amerikiečių, didelę dalį sudaro mokiniai iš Europos: italai, vokiečiai, ispanai, britai, airiai. Nors mokinių tarpe pasitaiko tokių, kurie domisi lingvistika ir lietuvių kalbos mokosi vien dėl kalbinių interesų, visgi didžioji dalis renkasi pamokas, nes nori geriau suprasti artimiausius žmones.
„Didžiausia kategorija mokinių yra tie, kurių antra pusė yra lietuviai. Jie gali gyventi užsienio valstybėse, gali ir Lietuvoje, gali gyventi užsienyje ir planuoti persikelti čia. Antra kategorija mokinių – lietuvių tėvų ar senelių vaikai, kurie yra gimę ir augę užsienyje, bet nori išmokti tėvų ar senelių kalbą“, – pasakoja jis.
Kalbą išmokti lengviausiai sekasi tiems, kurių gimtoji kalba yra slavų, o sunkiausiai – anglakalbiams, tačiau viskas priklauso nuo įdėto darbo.
„Turėjau mokinių, kurie net ir išsiskyrę su savo antrąja puse iš Lietuvos, neišsiskyrė su lietuvių kalba ir toliau jos mokosi. Yra nemažai mokinių, kurie įgavo drąsos ir pradėjo lietuviškai kalbėti visur, nors anksčiau bijodavo ir kalbėdavo tik angliškai ar rusiškai“, – apie skirtingas patirtis dalinasi Antanas.
Drąsiems susikalbėti lengviau
Mokytojas pasakoja, kad mokiniai atsineša nemažai įsitikinimų. „Didžiausias mitas – kad lietuvių kalba yra seniausia pasaulio kalba ir kad ji yra viena iš sunkiausių kalbų. Nei viena, nei kita nėra tiesa“, – sako Antanas.
Vis dėlto iššūkių netrūksta. Pasak jo, mokiniams būna sunku įsiminti žodžius, jų galūnes ir apskritai suprasti lietuvius, kai jie kalba natūraliu greičiu. Deja, vieningo kalbos mokymosi kelio nėra – vieniems pavyksta įvaldyti kalbą kur kas greičiau nei kitiems.
„Yra mokinių, kurie yra bendraujantys ir drąsus, jie net su labai mažomis lietuvių kalbos žiniomis sugeba gana greitai pradėti kalbėti ir kažkaip susikalba. Kiti, kuriems sekasi sunkiau ir kurie yra uždaresni, gali ir po pusės metų nesugebėti suregzti sakinio ar nesuprasti situacijų, kuriose jiems tenka atsidurti. Su didele atsarga sakyčiau, kad turėtų užtekti metų laiko, kad galėtum susikalbėti paprastose gyvenimiškose situacijose“, – teigia Antanas.
Mokantis kalbos, DI reikėtų naudoti saikingai
Pastaraisiais metais netyla diskusijos, ar Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai turėtų mokėti lietuvių kalbą. Mokytojas šiuo klausimu turi gana aiškią poziciją.
„Mano nuomone, jeigu žmogus pasirenka gyventi Lietuvoje, tai turėtų išmokti susikalbėti bent paprastose situacijose. Tai elementari pagarba šaliai, kurioje pasirinkai gyventi“, – sako jis.
Mokytojas vardina, jog šiuo metu kalbos mokymosi priemonių yra nemažai, visgi jos gana padrikos, dalis jų mokamos. Nemokamo turinio taip pat yra – net ir pats Antanas trumpomis vaizdo pamokomis dalinasi „Talk like Antanas“ socialiniuose tinkluose, tą daro ir kiti mokytojai. Dar viena pagalbine priemone gali tapti dirbtinis intelektas (DI), tačiau jį reikėtų naudoti saikingai.
„DI labai palengvina tiek mokymo, tiek mokymosi procesą, bet tai yra tik įrankis. Mokytojas visada gali nukreipti mokinį tinkama linkme ir padėti jam mokymosi procese. Mokantis kalbą nuo nulio DI tikrai naudingas įrankis, bet tik tada, jeigu žmogus pats labai gerai išmano, kaip mokytis užsienio kalbos. Jeigu tai yra jo pirmoji užsienio kalba, kurios jis mokosi, labai didelė tikimybė, kad DI nebus jokia panacėja ir pridarys daugiau blogo, nei gero“, – įspėja Antanas.
Jis taip pat pabrėžia, jog atsakomybė išmokti kalbos tenka ne tik atvykėliams. Antano teigimu, daugiau kantrybės galėtų parodyti ir patys lietuviai – jeigu matome, kad kitakalbis stengiasi kalbėti lietuviškai, reikėtų leisti jam tai daryti, net jeigu žinome, kad procesas užtruks.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
