Pažvelgus į mūsų šalies partijų siūlomus sąrašus Europos parlamento rinkimams, tampa aišku, kad jiems gilų poveikį padarė pastarojo laikmečio Lietuvos gyvenimo tendencijos: vis labiau nagus rodanti ekonominė krizė Lietuvoje, prasidėjęs Seimo narių algų mažinimas ir teisinės valstybės kūrimo problemos bei jos perspektyvos. Nežinia, dar kaip atrodys kitų Europos valstybių partijų sąrašai šiems rinkimams, tačiau Lietuvos politikai į Briuselį nusprendė deleguoti visą politinių partijų elitą, praktiškai politinio gyvenimo galvą su mažomis išimtimis. O trys Lietuvos politinės partijos: darbiečiai, tvarkiečiai ir liberalcentristai ten nori išsiųsti ir savo lyderius.
Jeigu visų Lietuvos politikų lūkesčiai šiuose rinkimuose išsipildytų tai po Europos parlamento rinkimų Lietuvos politiniam gyvenimui reikėtų iš pagrindų atsinaujinti, kas gal ir nebūtų visiškai blogai, nes vanduo mūsų šalies politiniame gyvenime yra gerokai užsistovėjęs. Net labai griežtas idėjas prieš klano įsigalėjimą kėlusių partijų, tokių, kaip Naujoji sąjunga, partija ,,Tvarka ir teisingumas‘‘, Darbo partija, o paskutiniuose rinkimuose ir Tautos prisikėlimo partija, politikai, patekę į valdžią šalies ar savivaldybių lygyje užmiršta savo radikalias mintis ir tampa panašūs į jų kritikuotų partijų politikus. Mintis, kad Lietuvoje ateis kokia nors nauja partija, kurios elite nebus korumpuotų asmenybių kiekvienai tokiai partijai prisilietus prie pinigų srautų ir realios valdžios bei išėjus iš opozicijos apkasų, sudūžta.
Tačiau Europos parlamente Lietuvai skirta tik 12 vietų, todėl daugumai iš tų, kuriuos matome šiandien rinkimų į Europos parlamentą partijų sąrašuose teks vis dėl to pasilikti Lietuvoje. Kad ir kaip jie norėtų, kad būtų kitaip. Nemažai daliai sąrašuose įrašytų Seimo narių teks ir likti Seimo nariais, pripažįstant, kad krizė Lietuvoje atėjo ne vieneriems metams, kaip buvo teigta, mažinant ir Seimo narių atlyginimus daug ilgesniam laikui.
Krizė Lietuvoje, atrodo, kol kas nepalietė tik Prezidento institucijos, kurios vadovas jau keletą kartų kalbėjo, kad jeigu reikės Lietuvai, jis savo atlyginimą susimažins, bet iki šiol taip ir nežengė jokių konkrečių žingsnių šia linkme. Kol kas krizės užuovėjoje liko ir daugelio valstybinių įmonių bei viešųjų įstaigų prie Lietuvos valstybės institucijų vadovai, kurių atlyginimai Lietuvoje pranoksta ir aukščiausiųjų šalies politikų pajamas. Bet jeigu Vyriausybė imsis darbo, ateis eilė ir jiems.
O Europos parlamento narių atlyginimai nesumažėjo. Jie trigubai didesni už lietuviškuosius. Todėl jeigu rinkimų kvotos leistų mūsų šalies gyvenimas po šių Europos parlamento rinkimų atrodytų, kaip toje nuotraukoje iš karo laikų su užkaltais langais ir užrašu: visi išėjo į frontą. Kovoti su Briuseliu. Už Lietuvos ateitį. Tik nedaug kas iš politikų prisipažįsta, kad ten, Europos parlamente visi politikai patenka į frakcijas ne pagal savo valstybes, o politines ir kitokias pažiūras ir tų pačių valstybių politikai, kaip rodė ir tos pačios Lietuvos buvusių atstovų Europos parlamente pavyzdys, neretai dirbo ne kaip kolegos ir bendraminčiai, bet pagal principą: lietuvis lietuviui – ne draugas. Juo labiau Europos parlamente nėra ką veikti politikams, kurių užsienio kalbos žinojimas baigiasi taip vadinamu buitiniu lygiu, kurio galbūt pakaktų Briuselio gatvėje ar parduotuvėje, bet tikrai ne parlamento rūmuose pokalbiuose su kolegomis. Nacionalinę kalbą ten galima vartoti posėdžių salėse, tačiau už jo ribų, kai reikia susitarti svarbiausiais klausimais ar pasiekti būtent ir Lietuvai svarbių sprendimų, tokie politikai tampa nebyliais.
Bet Europoje yra dideli pinigai. Ir ne tik atlyginimai. Be to, maža tų pinigų kontrolė. Todėl šalia politikų, kurie žino Europos reikalus, veržiasi ir daug ostapų benderių. Matyt ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų naujosios Europos valstybių. Viskas savo šalyse jau prichvatizuota. Ateina eilė Europai. Sulaukus tokio patyrusių kombinatorių srauto, galbūt ir pati Europa ims griežčiau kontroliuoti savo lėšas. Kol kas to nėra. Neatsitiktinai politinių partijų sąrašuose šiuose rinkimuose rasime asmenis, turėjusius reikalų su teisėsauga, prokuratūra, teismais, davusių kyšius ar juos ėmusius.Nuteistų Lietuvoje politikų už korupciją ir lėšų grobstymus vis dar nedaug, bet didžiąją dalį jų rasime šiuose rinkimuose į Europos parlamentą. Jeigu Lietuvos teisėsauga krizės sąlygomis atsibus, ir kai kuriems kitiems gali būti iškeltos bylos, pradedant neskaidriais sandėriais šalies sostinėje ir baigiant energetika. Todėl ir bėga jie į Europos parlamentą, ieškodami užuovėjos už blogus darbus. Kitiems šie rinkimai yra vienintelė galimybė dalyvauti politiniame gyvenime, nesvarbu už gerus, ar blogus darbus buvo nuteisti.
Kas nutiks partijoms, jeigu jų lyderiai bus išrinkti į Europos parlamentą? Juk neįmanoma vadovauti politiniam gyvenimui iš Briuselio, kaip Leninas tai darė iš Razlivo. Politinis gyvenimas Lietuvoje tada stipriai pasikeistų, nors dar galimas dalykas, kad rinkėjai nureitinguos kai kuriuos šių partijų lyderius žemyn. Už praeities darbus. Už tai, kad Briuselyje nepasislėptų, jei visuomenė ir teisėsauga pareikalaus iš jų atsakomybės Lietuvoje.
