Iki pirmadienio tiek fiziniai asmenys, tiek bendruomenių ar organizacijų atstovai galėjo pateikti savo klausimus bei pastabas dėl Rusijos ir Vokietijos bendro Šiaurės Europos dujotiekio Baltijos jūros dugnu projekto. Šie klausimai turėjo būti įtraukti į bendrą Lietuvos poziciją, kurią vėliau ketinama pareikšti tarptautinei bendruomenei.
Tačiau nė vienas privatus asmuo ar organizacijos atstovas nesusidomėjo šia galimybę. Savo pozicijas pareiškė tik valstybinės įstaigos.
"Mūsų visuomenė nėra aktyvi, pastebi tik tada, kai jau atvažiuoja statyti, tik kai yra paliesti jų ekonominiai interesai, tada labiau reaguoja. Žmonės ne į taršą žiūri, o į savo kiemą ir finansinius reikalus", - BNS sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Banga Laurutėnaitė.
Gruodį Baltijos valstybės pradėjo vertinti numatomo jūros dugnu tiesti Šiaurės Europos dujotiekio galimą poveikį aplinkai. Savo pastabas ir poziciją Lietuva ketina pateikti iki vasario 15 dienos Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, o išvados bus parengtos šių metų pabaigoje.
Šiaurės Europos dujotiekį Rusija ir Vokietija planuoja tiesti Baltijos jūros dugnu per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtines ekonomines zonas, taip pat Rusijos ir Vokietijos teritorinius vandenis. Jis drieksis maždaug jūros viduriu, o dalis vamzdynų atsidurs ir greta Lietuvos ekonominės zonos.
Pradėti statybos darbus planuojama 2008 metais, o tiekti dujas - 2010 metais, iš pradžių naudojant tik vieną vamzdyną.
Kad būtų suteiktas leidimas tiesti šį dujotiekį, visose su juo susijusiose valstybėse turi būti atliktas galimo poveikio aplinkai vertinimas. Kadangi didelio skersmens dujotiekiai gali neigiamai atsiliepti ne tik poveikį sukeliančių valstybių, bet ir jį patiriančių šalių aplinkai, tarptautiniai susitarimai reikalauja, kad poveikio aplinkai vertinime dalyvautų ir pastarosios šalys.
Dujotiekį Baltijos jūros dugnu tiesia Rusijos dujų koncernas "Gazprom" bei Vokietijos bendrovės E.ON ir BASF.
Lenkija ir Baltijos šalys, priklausančios nuo Rytų energetikos šaltinių, kritikuoja Šiaurės Europos dujotiekio projektą, kaip neatsižvelgiantį į regiono energetinius poreikius ir suteikiantį Rusijai galimybę šantažuoti Rytų Europos šalis, nes dujotiekis tiesiamas aplenkiant jų teritorijas. Baltijos šalys ir Lenkija nuogąstauja, jog Rusija šį dujotiekį gali panaudoti kaip energetinės blokados ar manipuliavimo kainomis įrankį.
Būgštavimų taip pat kelia šio projekto ekologiniai aspektai, nes Baltijos jūros biologinė sistema labai trapi, joje nuskandinta daug Antrojo pasaulinio karo cheminių ginklų.
REKLAMA
