Vaizdingi Lietuvos kampeliai žmonėms nebeprieinami. Į privačias rankas pakliuvo bei tvoromis atitverti ne tik ežerai ar miškai, bet ir piliakalniai. Jie jau pardavinėjami ir tampa patrauklia preke net užsieniečiams. Specialistai tik apgailestauja, kad "pražiūrėtų" vertybių valstybė visuomenei nebegali grąžinti, rašo "Vakaro žinios".
Naudojantis įstatymų spragomis, dalis piliakalnių buvo privatizuota. Privatininkai su jais gali elgtis kaip tinkami - dalis jų oficialiai pardavinėjama.
Pavyzdžiui, Vilniaus pašonėje, šalia Europos geografinio centro, Bernotų piliakalnis papuoštas skelbimu "parduodama". Paskambinus nurodytu telefonu, nekilnojamojo turto agentas Vadimas Byčkovas patvirtina - parduodamas piliakalnis.
"Ten yra 4 hektarų sklypas, didžiąją dalį užima piliakalnis. Bet statyti galima 60 arų teritorijoje, sklypas ribojasi su ežeru", - pranašumus vardijo vadybininkas.
Jo teigimu, ten yra žemės ūkio paskirties žemė. Galima įforminti ūkininko sodybą. Iš žemėtvarkos yra laiškas, kad galima statyti.
Pageidaujama piliakalnio kaina - pusė milijono litų. "Taip, žinau, kad kaina nereali. Bet gal trečdalį galima nuleisti", - nuramino agentas.
Tai, kad dalis istorinio, archeologinio Lietuvos turto dėl valdžios "neapsižiūrėjimo" nebepriklauso valstybei, neslėpė ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Kraujalis.
"Taip, yra ir Konstitucijoje, ir kituose įstatymuose išlyga, kad valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros paminklai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Tik jų sąrašas, į kurį įtraukta ir didelė dalis piliakalnių, ilgą laiką nebuvo tvirtinamas. Dabar tas sąrašas jau yra, bet pildomas lėtai. Ne visi objektai pateko ir į patvirtintus neprivatizuotinos žemės planus savivaldybėse. Tad sklypai atsidūrė privačių asmenų rankose. O dabar ir teisės aktai nedraudžia, kad paveldas būtų privati nuosavybė", - paaiškino paveldosaugininkas.
R. Kraujalis neatmetė, kad nuo 2011-ųjų, kai užsieniečiams bus leista pirkti žemę Lietuvoje, jie susidomės ir piliakalniais. "Tik abejoju, kad užsieniečiai žemę pirktų, bet neplėtotų jokios veiklos", - pripažino jis.
Paskutinio KPD registro, vykdyto 2008-ųjų pabaigoje, duomenimis, Lietuvoje iš maždaug 850 piliakalnių 60 beveik visiškai priklauso privatiems asmenims, tačiau šis skaičius gerokai išaugo dėl naujai "atrandamų" piliakalnių.
